Iniciatyvos atstovas yra Martinis Rozė. Jis rašo, kad degalų kainos Latvijoje daro didelę įtaką šeimų biudžetams, įmonių išlaidoms ir bendram infliacijos lygiui šalyje.
„Geopolitinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose ir svyravimai pasaulinėje naftos rinkoje lemia greitus kainų pokyčius, kurių Latvijos gyventojai negali paveikti“, – sako M. Roze ir pridūrė, kad akcizas ir PVM sudaro didelę galutinės degalų kainos dalį.
Dabartinė sistema nenumato automatinio ar laikino mechanizmo, kuris sumažintų mokesčių naštą išskirtinio pasaulinių kainų augimo atveju, siekiant stabilizuoti vidaus rinką, teigiama iniciatyvoje. Tai lemia transporto, maisto produktų ir paslaugų išlaidų augimą, žmonių perkamosios galios ir įmonių konkurencingumo mažėjimą.
Dabartinė situacija ypač neigiamai veikia regionų gyventojus, kurie dažnai neturi pakankamos prieigos prie viešojo transporto ir yra tiesiogiai priklausomi nuo asmeninio transporto, sako M. Roze. Jo nuomone, tokia situacija reikalauja lanksčios mokesčių sistemos, kuri reaguotų į išskirtines aplinkybes ir gintų visuomenės interesus.
M. Roze siūlo laikinai, iki 12 mėnesių, sumažinti degalų akcizą iki minimalių ES nustatytų ribinių verčių ir ragina taikyti sumažintą PVM tarifą degalams ten, kur tai teisiškai įmanoma pagal ES teisės aktus.
Tuo pačiu metu M. Roze ragina įtraukti į teisės aktus mechanizmą, leidžiantį vyriausybei tam tikrą laikotarpį sumažinti degalų mokesčių naštą nepaprastųjų situacijų atveju, jei pasaulinės naftos kainos viršija nustatytą ribą.
Kaip pareiškė ekonomikos ministras Viktoras Valainis, vyriausybė priims sprendimą šiuo klausimu priklausomai nuo degalų kainų raidos ir karo poveikio. Jei pasekmės bus trumpalaikės, akcizo mažinimo nebus, tačiau jei prognozės parodys, kad kariniai veiksmai bus ilgalaikiai, bus imtasi aktyvių sprendimų.
Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios šių metų vasario 28 d. vidutinė dyzelino kaina didžiausiuose Latvijos degalinių tinkluose išaugo maždaug 25 proc., o 95 markės benzino kaina ūgtelėjo 7-9 proc.
Naujausi komentarai