Rusijai būtų sveika pralaimėti karą Ukrainai, kad jos žmonės galėtų pažvelgti į pasaulį kitomis – ne imperialistinėmis – akimis, sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

„Kaip buvęs politologas, asmeniškai manau, kad Rusijos žmonės turi pralaimėti šį karą, jiems būtų sveika pralaimėti karą, kad galėtų pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis. Tai nebus jų orumo pralaimėjimas (...).  Norėčiau, kad rusų tauta išmoktų pralaimėti neprarandant orumo, mes galime padėti“, – Lietuvoje surengtame Laisvosios Rusijos kongrese ketvirtadienį sakė A. Pabrikas.

Diskusijoje, pavadintoje „Karas Ukrainoje: paskutinis Rusijos imperijos karas?“, apie galimybes Rusijai atsikratyti imperialistinio mentaliteto taip pat kalbėjo Lietuvos, Lenkijos Vyriausybių atstovai Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis), Mantas Adomėnas, buvęs Estijos prezidentas Toomas Ilvesas, Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komisijos vadovas Thomas Tugendhatas (Tomas Tugenhatas).

A. Pabrikas tvirtino tikintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pažymės „imperinių karų pabaigą“, primindamas, kad buvusios imperijos – Didžioji Britanija, Prancūzija, imperija siekusi tapti Vokietija – taip pat turėjo daugybę metų kovoti už tai, kad pasikeistų žmonių mentalitetas.

Anot jo, apie naują demokratinį Rusijos etapą kai kurie ekspertai kalbėjo žlugus Sovietų Sąjungai.

„Bet taip neatsitiko, XXI amžiuje mes susiduriame su tuo, Matome, kad egzistuoja koncentracijos lageriai, visiškai ignoruojamos tarptautinės teisės, matome, kaip elgiamasi su belaisviais, Ukrainos kariais. Matome civilių deportacijas, prievartavimus, matome kapus“, – sakė jis.

Ministras priminė, kad Baltijos šalys, Lenkija, Suomija patyrė tokią pat Rusijos agresiją ir ši atmintis yra gyva, o kiekvienas karas „atveda prie pagirių“ vertinant praeitį.

„Vienintelė mūsų viltis – kad Rusijos žmonės pakeis savo mentalitetą, nesistengs plėstis už sienų, bet įžvelgs savo pačios šalies didybę. Tai įmanoma, galite sukurti demokratiją, ekonomiką, daryti viską, ką norite, ir nebūtina to daryti kitų, kitų teritorijų sąskaita“, – kalbėjo jis.

Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras P. Jablonskis lygino dabartinę Rusiją su nacistine Vokietija, kuri po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė, atsikratė imperialistinio mentaliteto ir tapo viena stipriausių pasaulio ekonomikų pasaulyje.

„Būtent todėl, kad jie pralaimėjo karą, jie buvo nugalėti, jie turėjo keistis, nebuvo kito kelio. Būtent todėl ir kalbame apie Rusijos imperiją, kuri ji niekada nebuvo nugalėta, buvo daug kovų viduje, po kurių keitėsi valdžios, bet ji niekada neatsisakė būti imperija, niekada neatsikratė savo aspiracijų tarpti, augti“, – kalbėjo jis.

Buvęs Estijos vadovas T. Ilvesas atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybėse apstu pastangų ieškoti užtarimo Rusijai net ir karinės agresijos akivaizdoje, svarstymų, kad Ukraina turėtų atsisakyti teritorijų vardan taikos.

Jis taip pat tai lygino su Antrojo pasaulinio karo pradžia, kuomet nacistinei Vokietijai buvo leista pasiimti vienas po kitų teritorijų.

„Negalime nutraukti sankcijų – jie turi pajusti pasekmes, taip pat, kaip fašistinė Vokietija po Antrojo pasaulinio karo. Jokios sankcijos nebus atšauktos, kol nebus pasirašytas realus susitarimas dėl Ukrainos atkūrimo ir reparacijų (...). Kad Rusija niekada daugiau nesielgtų, kaip imperija, Rusija turi sumokėti už status quo atkūrimą ir fiziškai – pinigais, už tą, ką jie padarė Ukrainoje“, – kalbėjo buvęs Estijos prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė karinio tribunolo Niurnberge būtinybę už Rusijos politinės ir karinės vadovybės nusikaltimus – tik tuomet, pasak jo, galima bandyti atkurti santykius su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas taip pat akcentavo, jog Rusiją karą prieš Ukrainą pradėjo ne dėl strateginių, o dėl „ideologinių ir kolonijinių“ tikslų. Iki tol, anot jo, Rusija jau ne kartą demonstravo siekį uzurpuoti kitas tautas ir paversti juos „antrarūšiais piliečiais“.

„Jei Rusija pamatys kitas teritorijas, kurias gali aneksuoti, tai taps tolesnės agresijos taikiniu. Tad ukrainiečiai turi būtinai laimėti. Antroji sąlyga priklauso nuo mūsų – nuo laisvo, Vakarų pasaulio. Mes turime užtikrinti nepertraukiamą pagalbą, politinę pagalbą“, – pabrėžė M. Adomėnas.

Jis teigė, jog ir šiuo metu svarstomas rusų vizų ribojimo klausimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos atsisakymas skirtas „ne kam nors pamokyti, bet dėl to, kad užtikrintumėme savo saugumą“.

JK Bendruomenių rūmų narys T. Tugendhatas priminė, kad praeityje kalbėta apie tai, kad Rusija taps arba Europos, arba Kinijos sąjungininke.

„Putinas žingsniuoja link Kinijos, o ne link laisvo pasaulio, o tai gali būti ir grėsmė pačiai Rusijai“, – sakė jis.

„Šis karas, tikėkimės, paskutinis imperialistinis Rusijos karas gali tapti pabaiga tos formos tironijos, kuria stebėjome pastarąjį šimtmetį. Vienos iš paskutinių represijų – Baltijos valstybėse, Baltarusijoje, Sakartvele. Gali būti, tai taps šio smurto pabaiga, o demokratija į Rusiją ateis“, – vylėsi politikas.