RYGOJE – LATVIJOS SS LEGIONO ATMINIMO RENGINIAI

Rygoje pirmadienį keli šimtai žmonių dalyvavo eitynėse, skirtose pagerbti latvių karius, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje.

Eitynės prasidėjo nuo Šv.Jono katedros sostinės senamiestyje, kur buvo aukojamos atminimo mišios, ir baigėsi prie Laisvės paminklo, kur aktyvistai padėjo gėlių.

Eitynes Latvijos sostinės senamiestyje prižiūrėjo stiprios policijos pajėgos, sakė šalies policijos vadovo pavaduotojas Artis Velsas, ir pridūrė, jog iki vidurdienio nebuvo gauta informacijos apie jokius areštus.

Eitynių dalyviai nešė Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavas bei plakatus su užrašais „Okupacinei valdžiai – ne! Laisvai Latvijai – taip!“ Jie dainavo latvių SS legionierių dainas, o prie Laisvės paminklo padėjo Latvijos ir Ukrainos vėliavų spalvų gėlių puokštes bei sugiedojo Latvijos himną.

Vienas iš akcijos, kurią surengė organizacija „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“), dalyvių, sakė BNS, kad gerbia žmones, kurie kovėsi už savo šalį.

„Negalima užmiršti savo istorijos. Mažosioms tautoms reikia laikytis išvien – jeigu nebus vienybės, tuomet nepadės nei NATO, nei ES“, – sakė aktyvistas, atvykęs iš Estijos.

Kitas vyras sakė BNS, kad nepritaria tokių renginių organizavimui Rygoje. Agentūros pašnekovas teigė, kad jo tėvas buvo Latvijos SS legiono narys, pateko į nelaisvę ir galiausiai atsidūrė Anglijoje. Vyras sakė, kad legionieriai buvo prievarta verbuojami ir kad jų likimas buvo tragiškas, todėl „nereikia iš to daryti cirko“.

Dar apie 10 žmonių dalyvavo atskirame pikete, kurį Rygos centre organizavo radikalių pažiūrų nacionalistas Gustavas Celminis.

Akcijos dalyviai stovėjo išsirikiavę į eilę, laikydami Latvijos, Lietuvos ir Estijos, taip pat Baltarusijos istorinę vėliavą.

Aktyvistai taip pat norėjo iškelti Ukrainos vėliavą, bet Nacionalinių karių palaikymo draugijos atstovas Janis Eglytis sakė, kad tai gali būti įvertinta kaip politinė provokacija.
J.Eglytis sakė, kad pirmadienį Rygos centre vykusius renginius kelis kartus mėginta politizuoti, bet pabrėžė, kad šios akcijos „neturi nieko bendra su politika“.

„Šiandien prisimename Latvijos karius, kad niekaip nesusiję su politika“, – aiškino jis.

Jeruzalėje įsikūrusio nacių nusikaltėlius persekiojančio Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) centro vadovas Efraimas Zuroffas (Efraimas Zurofas), stebėdamas renginį Rygos centre sakė, kad šios eitynės yra „vienas didelis melas“ ir „istorijos iškraipymas“.

„Tarp Latvijos legiono narių buvo nemažai žmonių, dalyvavusių masinėse žydų žudynėse. Ar jie yra naujosios Latvijos didvyriai?“ – klausė jis.

Tačiau veteranai tvirtina stengęsi apginti savo šalį nuo sovietų okupacijos.

„Jie (Legiono nariai), nenorėjo, kad grįžtų sovietų okupacija – jiems atrodė, kad jie elgiasi teisingai“, – sakė 81 metų Janis Lūsis, pridūręs, kad jo brolis buvo to dalinio narys.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.