Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija vengė didinti savo kariuomenę, o NATO sąjungininkės dėl savo saugumo daugiausia kliovėsi Jungtinėmis Valstijomis.

Berlynas yra tarp tvirčiausių Kyjivo sąjungininkų, Ukrainai jau daugiau kaip trejus metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija.

„Vėliausias naujojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco), kuris pažadėjo Vokietiją vėl paversti, kaip jis sakė, pirmaujančia Europos karine galia, pareiškimas, – teigė S. Lavrovas, – daugeliui iš karto priminė praėjusio šimtmečio laikotarpius, kai Vokietija du kartus tapo pirmaujančia karine galia ir kiek bėdų tai atnešė.“

S. Lavrovas kalbėjo per saugumo konferenciją Maskvoje, pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios dalyvaujant JAV ambasados atstovams.

F. Merzas yra pažadėjęs visas būtinas finansines priemones ilgą laiką nepakankamai finansuotoms Vokietijos – Europos ekonominės galybės – gynybos pajėgoms.

Neseniai Berlynas, reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, inauguravo savo šarvuotąją brigadą Lietuvoje ir tai pirmas nuolatinis vokiečių karių dislokavimas užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Kremlius Sovietų Sąjungos kova su nacistine Vokietija nuolat naudojasi telkdamas paramą savo karui prieš Ukrainą.

Sovietų Sąjunga Antrajame pasauliniame kare neteko milijonų civilių, įskaitant rusus, baltarusius, ukrainiečius, žmones iš Centrinės Azijos.

Prieš tai, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusija palaikė darbinius santykius su Vokietija.

Tačiau vėliau Berlynas iškilo kaip vienas pagrindinių Kyjivo rėmėjų, o F. Merzas šią tendenciją žada tęsti.