Dujos iš JAV

Lenkija jau seniai skelbė, kad kurs dujovežių laivyną. Šis projektas įgyvendinamas kartu su Norvegijos laivybos kompanija „Knutsen OAS Shipping“.

Norvegijos kompanija valdo laivus ir yra atsakinga už laivų techninį aprūpinimą, įgulos formavimą ir valdymą. Gali būti, jog tarp Norvegijos kompanijos ir Lenkijos vyriausybės yra susitarimas, kurio tikslas – kartu ruošti Lenkijos jūrininkus dirbti su dujų gabenimo laivais.

Su Lenkija susijęs dujovežis pastatytas Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries“ laivų statykloje.

Kaip tik šiomis dienomis jis išplaukė į pirmąjį reisą. Iš JAV Luizianos valstijos Port Arthuro uosto jis paėmė pirmąjį krovinį, kurį įsigijo Lenkijos „Orlen“ grupė.

Lenkija su Port Arthuro uoste esančia JAV kompanija yra sudariusi ilgalaikę sutartį per 20 metų nupirkti apie 2 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų.

Iš JAV šios dujos gabenamos į Lenkijos Svinouiscio uosto dujų terminalą.

Įamžino: Lenkijos dujovežiams suteikti lėktuvo katastrofoje prie Smolensko žuvusių politikų Lecho Kaczynskio ir Grazynos Gesickos vardai. „Wyborcza.pl“ nuotr.

Primena žuvusius politikus

Pirmasis su Lenkija susijęs dujovežis yra 299 m ilgio ir 46 m pločio. Jis gali gabenti 170 tūkst. 548 kubinius metrus suskystintų dujų. Šio laivo dedveitas siekia 95 tūkst. 428 tonas.

Dujovežis pavadintas 2010 m. balandžio 10 d. lėktuvo katastrofoje Rusijos Smolensko srityje, kai vykta į Katynę pagerbti stalinistinių aukų, žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardu.

Šiuo metu Pietų Korėjoje statomas ir kitas analogiškas dujovežis, pavadintas „Grazyna Gesicka“. Šis laivas turi būti baigtas statyti šiais metais.

Grazyna Gesicka – žinoma Lenkijos politikė, buvo šalies regioninės plėtros ministrė, Lenkijos parlamentarų klubo pirmininkė. Ji skrido tuo pačiu lėktuvu kaip ir L. Kaczynskis.

Lenkija skelbia, kad 2024 m. užsakys pastatyti dar du SGD dujovežius, o 2025 m. – dar keturis.

Gali būti, kad ir kiti dujovežiai bus pavadinti per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko žuvusių Lenkijos politikų vardais. Tuomet lėktuvo katastrofoje žuvo 96 žmonės, tarp jų 18 parlamentarų, Lenkijos kariuomenės atstovai, ministrai, visuomeninių organizacijų nariai.

Reisas: Lenkijos dujovežis „Lech Kaczynski“ JAV Port Arthuro uoste.„Portalmorski.pl“ nuotr.

Lenkijos jūrinės ambicijos

Šiuo metu Lenkija yra viena ambicingiausių Vidurio Europos valstybių, kuri itin aktyviai vysto savo jūrinį verslą.

Dujovežių laivyno kūrimas yra tik dalis to, ką Baltijos jūroje jau padarė ar planuoja įvykdyti Lenkija.

Jau minėtame Svinouiscio uoste ji 2015 m. atidarė 5 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo dujų terminalą. Šiais metais šį terminalą planuojama išplėsti iki 7,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Lenkija taip pat skelbia, kad Gdansko uoste statys dar vieną dujų terminalą, analogišką tam, koks yra Klaipėdoje. Tai būtų 6 mlrd. kubinių metrų per metus dujų terminalas. Jo statybą spartina tai, kad Lenkija, kaip ir daugelis Europos šalių, visiškai atsisakė rusiškų dujų.

Lenkija turi didžiules ambicijas plėtoti ir tris svarbiausius savo jūrų uostus – Gdansko, Gdynės ir Svinouiscio–Ščecino. Gdanske jau yra įrengtas giliavandenis uostas su ypač sėkmingai veikiančiu konteineriniu HUB-u. Ateityje šiame uoste planuojama įrengti dar vieną išorinį giliavandenį uostą. Tokius pat uostus numatyta statyti ir Gdynėje bei Baltijos jūroje prie Svinouiscio.

Lenkija jūroje planuoja įrengti pačius didžiausius Baltijoje vėjo jėgainių parkus. Ji yra iškėlusi strateginį tikslą iki 2050 m. didžiausią kiekį elektros energijos gauti iš vėjo jėgainių jūroje. Pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje Lenkija planuoja atidaryti 2026 m.