LENKIJA ŽADA IMTIS ATSAKO PRIEŠ ES DĖL UŽBLOKUOTŲ LĖŠŲ

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais.

Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Komisija užblokavo Lenkijai skirtus milijardus eurų pandemijos padariniams likviduoti, kaltindama šalies vyriausybę pažeidžiant demokratines normas. Briuseliui itin didelį susirūpinimą kelia Varšuvos vykdoma nacionalinės teismų sistemos reorganizacija ir teisėjų drausmės bylų mechanizmas.

Savaitgalį paskelbtame interviu valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) teigė, kad EK neteisingai užblokavo pinigų skyrimą vykstant karui Ukrainoje. Lenkija ukrainiečių pabėgėlių yra priėmusi daugiau nei bet kuri kita šalis.

„Vyksta krizė, vyksta karas. Tai sąlygos, kurios visiškai pateisina ypatingų priemonių taikymą. Kadangi šioje srityje Europos Komisija nevykdo savo įsipareigojimų Lenkijai, neturime pagrindo vykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai“, – interviu savaitraščiui „Sieci“ sakė J. Kaczynskis.

Jis taip pat apkaltino Komisiją, kad ši siekia palaužti Lenkiją ir priversti ją paklusti Vokietijai. Tokį kaltinimą valdančiųjų lyderis metė jau ne pirmą kartą.

Lėšų blokavimas yra skausmingas Lenkijai, kuriai sunkiai sekasi integruoti pabėgėlius ir grumtis su 15 proc. lygį viršijusia infliacija. Augančios pragyvenimo išlaidos kelia grėsmę valdančiosios partijos populiarumui prieš rinkimus, turinčius įvykti kitais metais.

Pirmadienį PiS generalinis sekretorius Krzysztofas Sobolewskis (Kšyštofas Sobolevskis) perspėjo, kad jei lėšos pandemijos padarinių likvidavimui liks įšaldytos, Lenkijai „neliks kito pasirinkimo, tik išsitraukti visas mūsų arsenale esančias patrankas ir atsakyti ugnimi“.

Primygtinai pareikalavus Europos Komisijai, Lenkija panaikino vadinamąją Drausmės bylų kolegiją Aukščiausiajame Teisme. Tačiau teisės ekspertai sako, kad teisėjai ir toliau gali būti nušalinami nuo pareigų ar kitaip baudžiami už savo sprendimus.

„Lenkija turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus reformuoti drausminimo tvarką“, – antradienį pareiškė Europos Komisijos atstovė Arianna Podesta (Ariana Podesta). Pasak jos, tokia pertvarka susijusi su šalies planais dėl atsigavimo lėšų panaudojimo.

„Naujasis įstatymas yra svarbus žingsnis... tačiau, mūsų preliminariu vertinimu, jis neužtikrina, kad teisėjai galėtų kvestionuoti kito teisėjo statusą nerizikuodami būti patraukti atsakomybėn dėl drausmės pažeidimo“, – pridūrė A. Podesta.