Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kuriuose valdančiuosius centristus veikiausiai įtikinamai nugalės konservatyvioji opozicija, rinkėjus į savo pusę patraukusi itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę.

Rinkimų apylinkės šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Balsavusiųjų rinkėjų apklausos bus paskelbtos netrukus po balsavimo pabaigos, o oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį.

Paskutinės apklausos rodė, kad populistinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) PiS gali tikėtis surinkti 32–40 proc. balsų – gerokai daugiau negu premjerės Ewos Kopacz (Evos Kopač) vadovaujama verslui palanki liberali Pilietinė platforma (PO, 24–28 procentus).

Net jeigu prieštaringai vertinamam PiS lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui (Jaroslavui Kačynskiui) nepavyks užsitikrinti daugumos – 231 vietos parlamente – kad galėtų vadovauti vienas, analitikai teigia, kad 66 metų buvęs premjeras lengvai užsitikrins mažesnių partijų, norinčių patekti į vyriausybę, deputatų palaikymą, nesudarydamas oficialios koalicijos.

„Kaczynskis neabejotinai laimės, ir net jeigu jis neužsitikrins daugumos, lengvai susišluos deputatus iš mažesnių partijų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje dirbantis politikos analitikas Erykas Mistewiczius (Erykas Mistevičius).

Analitikų nuomone, kelią „Įstatymui ir teisingumui“ užsitikrinti pergalę po aštuonerių metų opozicijoje atvėrė centristinių pažiūrų lyderio Donaldo Tusko perėjimas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, smarkiai susilpninęs jo liberaliąją PO.

Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė“, sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis), kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.

Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.

„Esu labai nusivylęs PO – per daug skandalų, per mažai rezultatų, tad aš balsuoju už permainas, už PiS“, – Varšuvoje prie vienos rinkimų apylinkės AFP sakė 53 metų mechanikas Jacekas Jaworskis (Jacekas Javorskis).

Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, gali į parlamentą atvesti savo partiją „Kukiz'15“, stojusią prieš tradicinį politikos elitą. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere.

UŽKULISIŲ VEIKĖJAS

Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska Sosnovska) taip pažymi, kad kita PiS sąjungininke gali tapti daugiausiai ūkininkų interesams atstovaujanti Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dabar yra PO vadovaujamos koalicijos partnerė.

„Po aštuonerių metų opozicijoje Kaczynskis triukšmingai grįžta“, – sakė E.Mistewiczius, pridūręs, kad „viena pagrindinių priežasčių – Donaldo Tusko nebėra Lenkijos politikoje“.

Šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO gali didžiuotis gerais pasiekimais valdant šios ES narės ekonomiką.

Vis dėlto pasitraukus D.Tuskui „PO nesugebėjo paversti savo pasiekimų politiniu kapitalu“, konstatavo A.Materska-Sosnowska.

Pasak E.Mistewicziaus, „PiS laimėjo kampanijos mūšį per „Twitter“ ir „Facebook“.

„Jeigu Tuskas tebebūtų scenoje, PO būtų galėjusi išlaikyti prezidentūrą ir dabar būtų pakeliui į pergalę. Tuskas turi nepaprastų politinių įgūdžių. Vadinu tai „Tusko radaru“, – sakė analitikas.

PO įvaizdį dar labiau galėjo pabloginti naujas incidentas, kai premjerė E.Kopacz penktadienio vakarą atleido teisingumo viceministrę Moniką Zbrojewską (Moniką Zbrujevską), kurią policija sulaikė vairuojančią neblaivią.

„Nesu didelė PO gerbėja, bet bijau PiS išlaidų pažadų – jie galėtų surinkti didžiulę skolą“, – sekmadienį prieš atiduodama savo balsą už liberalus sakė 58 metų varšuvietė slaugytoja Ewa (Eva), kuri nenurodė savo pavardės.

Panašiai samprotavo ir vertėjas Slawomiras Krantzas (Slavomiras Krancas), kuris sakė, kad balsavo už PO, nes baiminasi, kad kitos partijos gali sugadinti Lenkijos pasiektą stabilumą.

J.Kaczynskis, kuris pats save laiko talentingu politikos užkulisių veikėju, užsitikrino svarią pergalę per gegužę vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo politikos naujokas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komarovskį), ilgametį PO sąjungininką.

Dabar J.Kaczynskis siūlo A.Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovę Beatą Szydlo (Beatą Šydlo), padėjusią konservatoriams susigrąžinti prezidento postą, į premjero postą.

Ši 52 metų angliakasio dukra ir parlamento narė vilioja rinkėjus populistiniais pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Šie pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.

Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A“.

„Lenkai gana neatsparūs populizmui ir tuštiems pažadams, ypač prieš rinkimus“, - sakė „Tombea“ vadybininkas Slawomiras Banasiakas (Slavomiras Banasiakas), pridūręs, jog jam neramu, kaip PiS vyriausybė paveiktų verslo klimatą.

„ŽAIDIMAS BAIMĖS KORTA“

J.Kaczynskis taip pat kurstė Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes.

Ekspremjeras teigė, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną“ ir yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia“, Europoje.

Tokius PiS lyderio pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.

J.Kaczynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.

„Užjaučiu nekaltas moteris, vaikus – jie bėga nuo karo. Bet manau, kad turėtume padėti tik finansiškai“, – žaliame Varšuvos Mokotovo rajone sakė elegantiška pensininkė Teresa, kuri taip pat nesutiko nurodyti savo pavardės.

„Jeigu turtingesnės Europos šalys negali susidoroti su pabėgėliais, kaip mes sugebėsime?“ – klausė ji ir pridūrė, kad balsavo už PiS.

„Deja, žaidimas baimės korta dažnai padeda pelnyti politinių taškų“, - sakė A.Materska-Sosnowska ir pridūrė, jog „rinkėjai tai gerai priima“.

Kai PiS pastarąjį kartą, 2005-2007 metais, buvo valdžioje, J.Kaczynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačynskiu), kuris užėmė prezidento postą.

Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų.

L.Kaczynskis 2010 metais žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijos rytuose esančiame Smolenske.

Jaroslawas ir jo pavaduotojas partijoje Antonis Macierewiczius (Antonis Macerovičius) tvirtina, kad prezidentas buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos.

A.Macierewiczius taip pat sako, kad D.Tuskas dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai Štazi (Stasi). Kol kas jis nepateikė jokių įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti.

Sekmadienio rinkimai nulems, „ar liberalioji demokratija išgyvens Lenkijoje“, sakė profesorius R.Markowskis.

„Jei po jų PiS valdys viena su prezidentu sąjungininku, Lenkija taps dar viena Vengrija“, - įspėjo jis.

Dėl vietų Seime taip pat varžosi „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, taip pat nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą).

Fiziku dirbęs pensininkas Adamas Jadackis ir jo žmona Janina sakė, kad balsavo už Šiuolaikinę partiją, „nes ji yra vienintelė protinga ir racionali partija, be emocijų ir politinių vidaus kovų.“

Poros nuomone, ši partija turi „protingus ekonominius planus, ne kokius tuščius pažadus“ kaip valdančioji „Pilietinė platforma“.

Rinkėjai Varšuvoje kritiškai kalba apie isteblišmentą ir deklaruoja paramą virtinei naujų, mažų dešinės ir kairės partijų.

Teisininkė Katarzyna Bielska (Katažyna Bielska) sakė, jog remia kairiojo sparno partijų koaliciją, kad baigtųsi aštuonerius metus trukęs „Pilietinės platformos“ valdymas, bet – neremiant pirmaujančios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“.

Prie vienos rinkimų apylinkės Lenkijoje kilo gaisras, todėl pareigūnai turėjo ją perkelti į netoliese esančią mokyklą.

Valstybinės rinkimų komisijos vadovas Wojciechas Hermelinskis (Voicekas Hermelinskis) sakė, kad gaisras sekmadienį ryte kilo Biskupicėje netoli šalies šiaurėje esančio Bydgoščiaus miesto, nubalsavus vos šešiems žmonėms, mažame mediniame pastate. Pasak jo, niekas nenukentėjo, pareigūnams pavyko apsaugoti visus dokumentus.