Dūris Lietuvai

Lietuvoje dabar labai daug šnekama apie santykių su Lenkija normalizavimą – Lietuvos Seimas šią savaitę net patvirtino rezoliuciją, kurioje deklaruojamas siekis atkurti santykius su Lenkija.

Vilniaus ir Varšuvos bendravimą daug metų temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.

Lenkai aiškina, esą mūsų šalyje nepakankamai saugomos jų tautiečių teisės – pavyzdžiui, iki šiol neleidžiama originalo kalba rašyti pavardžių oficialiuose dokumentuose.

Nors lietuvių politikai ir diplomatai paprastai demonstruoja nuolankumą Lenkijai, tai lenkų širdies nė kiek nesuminkštino.

Tai tik patvirtina neseniai kilęs skandalas dėl vadinamojo lietuviškojo nacionalizmo. Lenkijos parlamente buvo pasiūlytos pataisos, kurios "lietuvišką nacionalizmą" prilygintų totalitarinei santvarkai. Pataisą, pagal kurią, be komunizmo, kita totalitarine santvarka būtų laikomi "fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas", inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa. Jis yra valdančiosios partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) narys.

Tiesa, audra nurimo – Lenkijos Seimas nesvarstė rezoliucijos.  Vis dėlto panašios iniciatyvos tik dar sykį įrodo, kad su Lenkija kalbėtis sunku.

Nuolatinė įtampa

Bet ir be "lietuviškojo nacionalizmo", Lenkijos valdžia turi  problemų – jau kuris laikas šalyje nesiliauja protestai prieš įvairius PiS dominuojamos Vyriausybės sprendimus: nuo prieštaringų Konstitucinio Teismo reformų, žuvusiųjų per aviakatastrofą Smolenske palaikų ekshumavimo (šiam žingsniui nepritarė aukų artimieji) iki abortų draudimo ar žodžio laisvės ribojimo.

Naujausią opozicijos pasipiktinimo bangą sukėlė PiS planas į Seimo spaudos galeriją įleisti tik po du žurnalistus iš vienos žiniasklaidos priemonės, be to, uždrausti žurnalistams fotografuoti ir filmuoti.

Sostinėje Varšuvoje ir kitose šalies vietose tūkstančiai liberalių pažiūrų demonstrantų išėjo į gatves protestuoti prieš valdžios veiksmus, kuriuos įvardijo nedemokratiškais.

Demonstracijos persikėlė ir į pagrindinę Seimo salę – joje opozicijai priklausantys parlamentarai surengė sėdimąjį streiką, o protestuotojai blokavo įėjimus į pastatą. Parlamente opozicijos įstatymų leidėjai skandavo "Demokratija!" ir "Laisvę žiniasklaidai!"

PiS vadovas J.Kaczynskis pasmerkė deputatų veiksmus kaip parlamentinį chuliganizmą.

Pagaliau daugiau kaip 20 Lenkijos žiniasklaidos priemonių, tarp jų du didieji dienraščiai – "Gazeta Wyborcza" ir "Rzeczpospolita", atsisakė nušviesti parlamento darbą tol, kol nebus atšauktas sprendimas neįsileisti žurnalistų.

Krokuvoje šį sekmadienį policija jėga išvaikė protestuotojus, kurie gulėjo ant žemės ir neleido važiuoti J.Kaczynskio automobiliui. Įtakingas politikas buvo atvykęs aplankyti savo brolio dvynio, per lėktuvo katastrofą 2010 m. žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio kapo.

J.Kaczynskis iki šiol tvirtina, esą jo brolis Lechas ir visa lenkų delegacija tapo Rusijos ir Lenkijos vyriausybių sąmokslo auka. Norėdamas pagrįsti šiuos kaltinimus jis net nurodė ekshumuoti aukų palaikus ir ieškoti nuodų arba sprogmenų pėdsakų.

Atsisakė ribojimų

Deryboms dėl žiniasklaidos laisvių apribojimo tarp opozicijos ir valdžios tarpininkavo prezidentas Andrzejus Duda.

Galiausiai sutarta, jog konservatoriai atsisako prieštaringų siūlymų dėl žiniasklaidos, tačiau išliko nesutarimų dėl biudžeto projekto.

Mat Seimo pirmininkas praėjusią savaitę turėjo nutraukti posėdį, o keliomis valandomis vėliau debatai buvo perkelti į kitą salę, kad būtų galima balsuoti dėl 2017 m. biudžeto. Nors kvorumas buvo pakankamas, opozicija tvirtina, kad šis žingsnis buvo neteisėtas.

Prieštaringas sprendimas

Šis pirmadienis buvo paskutinė darbo diena Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Andrzejui Rzeplinskiui – jis tapo priešinimosi vyriausybei simboliu.

Klausimas dėl jį pakeisiančio žmogaus tapo dar vienu KT ir PiS dominuojamo parlamento nesantaikos obuoliu.

A.Duda šią savaitę paskyrė valdančiųjų konservatorių palaikomą teisėją Julią Przylebską vadovauti KT, žengdamas dar vieną prieštaringai vertinamą žingsnį.

Pernai į valdžią atėjusi dešiniųjų PiS partijos vyriausybė prastūmė prieštaringai vertinamus KT sprendimų priėmimo taisyklių pakeitimus, kurie sukėlė gatvių protestus ir ES nerimą.

J.Przylebską, kuri yra laikoma vyriausybės konservatyviosios linijos šalininke, PiS vyriausybė į KT paskyrė dar praėjusiais metais. Tiesa, Teismo pirmininke ji skiriama laikinai, kol bus išrinktas naujas KT vadovas.

Teisės ekspertai sako, kad J.Przylebskos paskyrimas prieštarauja Konstitucijai, kurioje numatyta, kad laikinojo pirmininko pareigas automatiškai perima KT pirmininko pavaduotojas. Negana to, ir pirmininko pavaduotojas Stanislawas Biernatas teigė neketinantis atiduoti jam priklausančios teisės vadovauti Teismui.

J.Przylebskos paskyrimas laikinai vadovauti teismui tapo įmanomas dėl vieno iš trijų neseniai priimtų įstatymų pakeitimų, nors, A.Rzeplinskio teigimu, visi jie taip pat prieštarauja konstitucijai.

A.Duda taip pat prisaikdino dar vieną naują KT teisėją, dėl kurio persvarą teisme įgyja konservatoriai.

Dėl metus trunkančio KT ir PiS ginčo dabar Teismas turi aštuoniolika išrinktų teisėjų vietoj įprastų penkiolikos. Tris iš jų A.Duda atsisakė prisaikdinti, o dar trims A.Rzeplinskis uždraudė dalyvauti bylų nagrinėjime. Manoma, kad PiS lojaliam trejetui J.Przylebska dabar leis dalyvauti visuose svarstymuose.