Praėjusiais metais Lenkijos jūrų uostai pasiekė iki šiol nematytas krovos aukštumas.

Peršoko Klaipėdą

Pagrindiniai trys didieji Lenkijos uostai Gdanskas, Gdynė ir Ščecino-Svinouiscio uostai iš viso per 2022 m. krovė 133 mln. tonų krovinių. Tai net 18 proc. daugiau nei 2021 m.

Gdansko uostas krovė 68 mln. tonų. Tai 28 proc. daugiau nei 2021 m. Vien konteinerių 2022 m. Gdansko uoste krauta per 2 mln. TEU arba apie 20 mln. tonų.

Ne konteineriai, o naftos produktai ir anglys smarkiai didino Gdansko krovą. 2022 m. krauta 25 mln. tonų naftos produktų. Jų augimas siekė 35 proc. Anglių krauta 13 mln. tonų arba 1,75 karto daugiau nei 2021 m.

Vertinant ilgesnio laikotarpio Gdansko uosto krovą matyti, kad ji per pastaruosius šešerius metus augo įspūdingai – net 83 proc. Rytinės Baltijos jūros regione Gdansko uostas šoktelėjo į antrąją vietą ir pagal krovą nusileidžia tik Rusijos Ust Lugos uostui.

Galime prisiminti, kad 2017 m. Klaipėdos uostas, kuris tuomet krovė 43,2 mln. tonų, dar lenkė Gdansko uostą, kurio krova tuomet siekė 40,6 mln. tonų.

Per tuos šešerius metus Klaipėdos uostas daugmaž trypčiojo vietoje su šiokiu tokiu pakilimu iki 46 mln. tonų 2018 ir 2019 m., 47,79 mln. tonų 2020 m. ir dideliu kritimu iki 36 mln. tonų 2022 m. O Gdansko uosto krova sparčiai šovė į viršų: 2018 m. jis krovė 49 mln. t, 2019 m. – 52 mln. t, 2021 m. – 53 mln. t, 2022 m. – net 68 mln. tonų.

2022 m. Klaipėdos uostą jau aplenkė ir Ščecino-Svinouiscio uostas, kuris krovė beveik 37 mln. tonų. Likusi maždaug 28 mln. tonų dalis teko Gdynės uostui.

Rezultatas: užuot plaukę į Klaipėdą, kur MSC įsigijo „Klaipėdos Smeltę“ ir planavo kurti Baltijos jūros konteinerių HUB-ą, MSC laivai dažniausiai sustodavo Lenkijos Gdansko konteinerių terminale. V. Matučio nuotr.

Uosto prie Vokietijos kilimas

Lenkijoje neslepiama, kad taip sparčiai į viršų jos uostai 2022 m. šoktelėjo dėl Ukrainoje vykstančio karo. Rusijai užblokavus Ukrainos uostus didelė dalis jos prekių apyvartos persikėlė į Lenkijos uostus.

Ne Gdanskas ar Gdynė, o Ščecino-Svinouiscio uostas tapo pagrindiniu Ukrainos aprūpinimo tašku Lenkijoje. Per jį keliauja ne tik ginklai, amunicija ir kitos karo reikmėms reikalingos prekės. Per šį uostą buvo gabenama ir nemaža dalis Ukrainos grūdų.

Rusijai užblokavus Ukrainos uostus didelė dalis jos prekių apyvartos persikėlė į Lenkijos uostus.

„Mūsų Vakarų Pomeranijos ekonomikos sektorius suteikė stiprią paramą karo draskomai Ukrainai. Tikimės, kad šiemet karas Ukrainoje baigsis. Apyvarta Ščecino-Svinouiscio uoste gali sumažėti. Turime parengti stiprią strategiją, kaip pritraukti naujus uosto klientus pasibaigus karui“, – aiškino Ščecino pramonės ir prekybos rūmų prezidentė Hanna Mojsiuk.

Karas ir sankcijos Rusijai pakeitė pačios Lenkijos apsirūpinimo energetiniais ištekliais schemas. Per uostus į Lenkiją buvo gabenama gerokai daugiau anglių. Tai 2022 m. pajuto ir Klaipėdos uostas, kuris krovė dalį Lenkijos pietvakarių regionui skirtų anglių.

Ščecino-Svinouiscio uostas 2022 m. gerokai padidino ir kol kas per vienintelį Lenkijoje suskystintų gamtinių dujų terminalą Svinouiscyje gabentą dujų kiekį.

Kroviniai: grūdai, anglys ir naftos produktai 2022 m. lėmė smarkų Lenkijos uostų augimą. V. Matučio nuotr.

Išsklaidė abejones dėl uostų

Per pastaruosius 10 metų Lenkija ypač daug lėšų investavo į pagrindinius jūrų uostus. Didžiausios statybos vyko Gdansko uoste, tačiau nemaža dalis kliuvo ir Gdynei, Ščecino-Svinouiscio uostams.

Dėl to pačioje Lenkijoje buvo ganėtinai skeptiško požiūrio – valdžia kritikuota už tai, kad pernelyg daug tiek valstybės lėšų, tiek ES paramos skiria uostams.

Anot Lenkijos Infrastruktūros viceministro Mareko Grobarczyko, po įspūdingo šių metų Lenkijos uostų krovos augimo daugelis skeptikų pritilo. Uostai įrodė, kokie jie buvo svarbūs ne tik karo apimtai Ukrainai, bet ir pačiai Lenkijai, kai nutrūko energetinių resursų saitai su Rusija.

Vien į Gdansko uostą nuo 2017 m. buvo investuota per 4,8 mlrd. zlotų (apie 1,02 mlrd. eurų). Investicijos į kitus Lenkijos uostus per pastaruosius šešerius metus siekė 4,2 mlrd. zlotų (apie 900 tūkst. eurų). Lenkijoje buvo investuojama ir į mažesnius uostelius, pavyzdžiui, Kolobrzegą. Pastačius įplauką per Aistmarių neriją, investicijos planuojamos ir į Elbingo uostą.