Briuselyje trečiadienį vykstančio NATO gynybos ministrų susitikimo metu Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija ir Slovakija prisijungė prie Vokietijos vadovaujamos bendrų karinių pajėgumų kūrimo grupės.

„Bendrų pajėgumų kūrimas yra neatsiejamas nuo šiuo metu mūsų šalyje sąjungininkų vykdomų saugumo užtikrinimo priemonių ir NATO Parengties veiksmų plano įgyvendinimo. Tiek Vokietija, tiek ir kitos grupei priklausančios valstybės aktyviai dalyvauja Lietuvoje rengiamose tarptautinėse pratybose, NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse, skiria laivus Baltijos jūroje budinčiam NATO jūriniam junginiui“, - sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak ministro, ši iniciatyva leis geriau panaudoti atskirų valstybių galimybes ir patirtį regiono saugumui užtikrinti, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Grupės narės planuoja plėtoti pajėgumus logistikos, oro gynybos, žvalgybos sistemų, medicininės paramos ir panašiose srityse. Pasak KAM, tai yra išmaniosios gynybos principu paremtas bendradarbiavimas, kai šalys sutelkia išteklius kurdamos pajėgumus, kurių jos nepajėgtų sukurti pavieniui, toks bendradarbiavimas taip pat sudaro galimybes šalims geriau pasirengti bendroms NATO operacijoms, tarp jų ir kolektyvinės gynybos.

Projekte dalyvaujančios valstybės sutarė, kad šiuo metu viena svarbiausių bendradarbiavimo krypčių turėtų būti stiprinti priemones, leisiančias NATO geriau reaguoti į pakitusią situaciją Rytų Europoje, taip pat stiprinti gynybos ir atgrasymo priemones šiame regione.

Vokietijos vadovaujama bendrų karinių pajėgumų kūrimo grupė (angl. Framework Nation Concept) buvo įsteigta 2014 metais Velse vykusio NATO šalių vadovų susitikimo metu. Prie grupės prisijungus Lietuvai ir dar penkioms naujoms šalims, dabar šią grupę sudaro 16 valstybių.

Gynybinis aljansas

NATO yra gynybinis aljansas, pabrėžia jo generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie Rusijos kritiką dėl Aljanso ir jo narių sprendimų didinti pratybų šalia NATO rytinių sienų skaičių, Amerikos sprendimą dislokuoti ginkluotę Rytų Europoje.

„NATO yra gynybinis aljansas ir tai, ką mes darome, yra gynyba. Mes atsakome į naują ir iššūkius keliančią saugumo aplinką“, - trečiadienį prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

Jis atkreipė dėmesį, jog Rusija nuolatos didina išlaidas gynybai tuo metu, kai NATO šalių išlaidos mažėja. Pasak J.Stoltenbergo, Rusija naudoja „branduolinę retoriką“, branduolinius užtaisus išbando ir karinėse pratybose.

Pareigūnas teigė, jog NATO neįsitrauks į ginklavimosi varžybas, tačiau jos šalys turi išlikti saugios. Taip pat J.Stoltenbergas Rusiją kaltino dėl jos veiksmų Ukrainoje.

„Ką Rusija padarė Ukrainoje, nėra gynyba, - sakė jis. - Aneksuoti kitos šalies dalį nėra gynyba“.

„Rusija toliau siunčia karius ir resursus į Rytų Ukrainą bei destabilizuoją ją. Tai nėra gynyba“, - pridūrė NATO generalinis sekretorius.

Jungtinės Amerikos Valstijos antradienį pranešė, kad Bulgarija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija gaus po karinės technikos komplektą, kurio pakaktų vienai kuopai arba batalionui apginkluoti ir kuris bus dislokuotas tose šalyse bent jau laikinai.

Rusija savo ruožtu tokį galimą žingsnį vadina agresyviausiu nuo Šaltojo karo pabaigos ir žada atsakyti, formuodama ar perginkluodama karinės technikos dalinius Vakarų Rusijoje bei Karaliaučiaus srityje.