Žiniasklaida teigia, kad referendumo rezultatai paveiks nuotaikas kaimyninėse šalyse

“Lietuva sako TAIP Europos Sąjungai”, “Lietuva švenčia referendumo dėl ES sėkmę”, “Lietuva išlaikė pasitikėjimo testą balsuodama už prisijungimą prie Europos Sąjungos”. Taip vakar pasaulio televizijos ir radijo kanalai, laikraščiai pranešė apie referendumo mūsų šalyje baigtį.

Fejerverkai ir džiaugsmo ašaros

Užsienio žiniasklaida pažymi, jog po pirmos referendumo dienos iškilo grėsmė, kad jis neįvyks. Trumpomis žinutėms apie tai pranešė CNN ir BBC televizijos.

“Likus kelioms valandoms iki balsavimo pabaigos, šalies politikos lyderiai ėmė švęsti sostinėje esančiame parlamente. Dangų nušvietė fejerverkai, o netoli Prezidento rūmų prasidėjo didelis koncertas. Šėlsmas tęsėsi iki pirmadienio ryto, žmonės nešėsi ES ir Lietuvos vėliavėles”, - vėliau pranešė BBC korespondentai. BBC taip pat pažymėjo, kad Lietuva nuėjo ilgą kelią nuo 1990 metų, kai paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.

Naujienų agentūra AP taip pat pranešė, kad lietuviai džiaugsmingai šventė referendumo rezultatus. “Virš sostinės Vilniaus pakilo fejerverkai, o lietuviai šventė keldami šampano taures”, - teigia AP. Anot agentūros, po Seimo Pirmininko Artūro Paulausko sveikinimo žodžių politikai užtraukė himną, o kai kurių akyse matėsi ašaros.

“Analitikai ir rinkimų pareigūnai sakė, kad daug žmonių šalyje, kurioje dominuoja katalikai, balsavo po Mišių bažnyčioje. Savo kalboje Paulauskas išskyrė dvasininkus - jis dėkojo jiems už tai, kad paragino parapijiečius ateiti balsuoti”, - teigia AP.

Pažymima, kad referendumo rezultatai padės pakelti ekonomiką, nors jau dabar bendrasis vidaus produktas (BVP) sensacingai paaugo 9 procentais.

AP cituoja Latvijos referendumo organizatorę Ramoną Umbliją: “Tarp trijų Baltijos valstybių vyksta lenktynės. Dabar latviai sakys: “Aha, lietuviai egzaminą išlaikė. Dabar mes tai padarysime”.

Darys įtaką kaimynams

Anglijos dienraštis “The Times” teigė, kad lietuviai išgyveno neramų sekmadienį. “Referendumas galėjo neįvykti dėl rinkėjų apatijos. Tačiau po politikų aistringų kalbų visoje šalyje, po nemokamų gėrimų ir pažadų nemokamai duoti kompiuterius toms vietovėms, kuriose į referendumą ateis daugiausia žmonių, lietuviai tai padarė - minia atėjo į balsavimo kabinas”, - rašo dienraštis.

Laikraštis pažymi, kad balsavimas Lietuvoje padarys įtaką kitoms šalims. “Centrinės ir Rytų Europos šalių gyventojų atsargumas dėl ES perauga į neaktyvų dalyvavimą balsavime. Jei kitą mėnesį Lenkijoje į balsavimą ateis mažiau kaip 50 proc. balsuotojų, referendumas šioje ES kandidatėje neįvyks. Apatija Lietuvoje galėjo padrąsinti Lenkijos gerai organizuotus euroskeptikus pradėti kampaniją “lik namuose” ir sustabdyti ES plėtros procesą”, - rašo dienraštis.

Vokiečių “Deutsche Welle” radijas pažymėjo, kad referendume teigiamai balsavo daugiau žmonių, nei rodė išankstinės apklausos. Kinijos naujienų agentūra “Xinhua” išskyrė faktą, kad Lietuva - pirmoji iš buvusios SSRS šalių, pati nutarusi jungtis prie ES.

Užfiksavo šalies vadovų agitaciją

Rusijos “Pravda” pranešė apie teigiamus referendumo rezultatus. Kita žinutė skelbė, kad Latvijoje sunku tikėtis euroreferendumo sėkmės, nes apklausose už narystę ES pasisako mažiau kaip pusė gyventojų. Dienraštis “Izvestija” išspausdino straipsnį “Aš laukiau savo eilės 45 minutes”. Tiek laukė Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Mindaugas Reinikis, kuris čia cituojamas. “Jei nesurinksime pakankamai balsų, kad referendumas įvyktų, bus gėda. Lietuva - testas kitoms šalims, kurios organizuos referendumus po mūsų. Liūdna pripažinti, bet rimčiausias argumentas tų, kurie nusiteikę “prieš”, yra toks: Lietuvai bus blogiau ES, nes tada cigaretės ir alkoholis pabrangs”, - sakė M.Reinikis. Taksistas Laisvūnas, paklaustas, ko nori į referendumą neatėję žmonės, atsakė: “Jie nori prisijungti prie Baltarusijos”.

“Izvestija” pastebi, kad draudimo agituoti nebuvo paisoma. “Laukiant rezultatų, dvi dienas iš eilės į žmones kreipėsi politikai, mokslininkai, artistai. Kviesdami balsuoti kalbėjo dabartinis Prezidentas Rolandas Paksas (čia tapęs Rolandos Paksos), baigęs kadenciją - Valdas Adamkus, Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas (pervadintas Aldirdu), Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Agitacija jau buvo draudžiama, tačiau iš jų kalbų nuotaiką buvo lengva jausti: Lietuva turi būti ES”, - rašo dienraštis.

Lenkijos politikai džiūgauja

Lenkijos televizijai šalies premjeras Lešekas Mileris sakė: “Aš laimingas. Kaimynų pavyzdys turėtų padrąsinti Lenkijos piliečius”.

Dienraščiui “Gazeta Wyborcza” Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis sakė, jog “labai svarbu, kad dar vienas Lenkijos kaimynas nusprendė stoti į ES”. Kartu prezidentas pabrėžė, kad “per mėnesį laiko, kuris liko iki referendumo Lenkijoje, būtina išanalizuoti Lietuvoje padarytas klaidas”.

Dienraščio “Gazeta Wyborcza” komentare, pavadintame “Sakome Lietuva, galvojame apie Lenkiją”, rašoma, jog “su ES susijusios viltys ir pavojai Lenkijoje panašūs kaip Lietuvoje, todėl po kaimynų referendumo galime padaryti keletą išvadų: svarbiausiu referendumo šūkiu turi tapti posakis “ateik ir balsuok”, be to, reikia daugiau pasitikėti jaunimu, balsuojantiems sudaryti kuo geriausias sąlygas bei informuoti apie referendumo eigą”.

“Pranešimai iš Vilniaus pataisė nuotaikas Varšuvoje ir dabar mums belieka eilinį kartą prieš referendumą Lenkijoje kviesti lenkus pasekti Lietuvos pavyzdžiu”, - rašo “Rzeczpospolita”.