Kyjivo sąjungininkai Vakaruose didina spaudimą Maskvai, karui žengiant į jau ketvirtą žiemą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos energetikai, kuriomis siekiama paralyžiuoti karo ekonomiką.
ES lyderiai taip pat ėmėsi veiksmų, kad dar dvejus metus būtų finansuojama Ukrainos gynyba, nors ir kol kas nepritarė milžiniškai „reparacijų paskolai“, finansuojamai iš įšaldyto Rusijos turto.
Penktadienį JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris paragins sąjungininkus „paspartinti tolimojo nuotolio pajėgumų suteikimą, kad Ukraina galėtų atsispirti nuo savo šios savaitės sėkmės“, sakoma jo biuro pranešime prieš vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimą.
Londono aukščiausiojo lygio susitikime turėtų dalyvauti NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas, o kiti lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, prisijungs prie jų nuotoliniu būdu.
K. Starmeris ragina skirti daugiau raketų po to, kai V. Zelenskiui per neseniai įvykusį vizitą Vašingtone nepavyko užsitikrinti amerikietiškų ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“, nors jis ne kartą prašė suteikti ginklų, kurių, jo teigimu, Ukrainai reikia, kad ji galėtų smogti taikiniams toli Rusijos teritorijoje.
JAV ir Europos pastangos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo kol kas nedavė vaisių, maža to, šią savaitę Maskva mirtinomis dronų ir raketų atakomis vėl smogė Ukrainos energetikos tinklams.
„Reparacijų paskola“
K. Starmeris taip pat ragins Europos lyderius „baigti darbą dėl Rusijos valstybės turto, kad būtų galima skirti milijardus svarų sterlingų Ukrainos gynybai finansuoti“, teigiama Dauningo gatvės pranešime.
Ketvirtadienį ES lyderiai pavedė Europos Komisijai (EK) toliau svarstyti galimybes finansuoti Ukrainą dar dvejus metus, palikdami galimybę 140 mlrd. eurų „reparacijų paskolai“.
Maskvos tankams įvažiavus į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvų, o EK pasiūlė šias lėšas panaudoti didžiulei paskolai Kyjivui, jų nekonfiskuojant.
Tačiau šiam planui griežtai prieštaravo Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo išvadų tekste, kurį priėmė visos valstybės narės, išskyrus Vengriją, paskola tiesiogiai neminima, o EK raginama „kuo greičiau pateikti finansinės paramos galimybes“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino susitikimo rezultatus kaip signalą „politinės paramos“ idėjai, kad Rusijos turtą reiktų panaudoti Kyjivo kovai palaikyti.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sakė, jog blokas „įsipareigojo užtikrinti, kad Ukrainos finansiniai poreikiai būtų patenkinti ateinančius dvejus metus“.
„Rusija turėtų tai gerai įsidėmėti: Ukraina turės finansinių išteklių, kurių jai reikia, kad galėtų apsiginti“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Daugiau raketų
V. Zelenskis jau kuris laikas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, tikėdamasis pasinaudoti didėjančiu JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimu V. Putinu po to, kai per aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje nepavyko pasiekti proveržio.
Tačiau praėjusią savaitę Ukrainos vadovas iš Vašingtono išvyko tuščiomis rankomis, D. Trumpui, atrodo, nusprendus siekti naujo diplomatinio proveržio po paliaubų Gazos Ruože susitarimo.
JK ir Prancūzija jau tiekia Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ ir „Scalp“, o pati Ukraina gamina raketas „Flamingo“ ir „Neptune“.
Kyjivas ypač norėtų gauti analogiškų vokiškų raketų „Taurus“, tačiau Berlynas tam priešinasi, nes baiminasi, kad dėl to dar labiau padidės įtampa su Rusija.
Penktadienį K. Starmeris taip pat paskelbs apie oro gynybos raketų gamybos programos, pagal kurią Ukrainai ketinama nusiųsti daugiau kaip 5 tūkst. tokių ginklų, paspartinimą.
Kaip teigiama Dauningo gatvės pareiškime, šią žiemą Ukrainai bus pristatyta apie 140 „lengvųjų daugiafunkcinių raketų“.
