Tuo metu JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, patvirtino Baltieji rūmai, ir tai bus jo ketvirtoji kelionė į Rusiją nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.
Susitikimas Londone rengiamas JAV žiniasklaidai pranešant, kad amerikiečių prezidentas pasirengęs sutikti pripažinti iš Ukrainos atplėštą Krymą Rusijos teritorija.
Pranešimuose teigiama, kad šis pasiūlymas pirmą kartą buvo iškeltas praėjusią savaitę Paryžiuje vykusiame panašiame susitikime su Europos valstybėmis. Nuo to laiko D. Trumpas pagrasino atsisakyti pastangų užbaigti karą, jei nebus greitai pasiekta pažangos.
Tačiau Rusija šią savaitę po trumpų Velykų paliaubų atnaujino oro smūgius, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija tik po paliaubų.
Kremlius įspėjo, kad negali skubėti sudaryti susitarimo dėl paliaubų.
D. Trumpas rinkimų kampanijos metu žadėjo per 24 valandas sudaryti susitarimą tarp Maskvos ir Kyjivo, tačiau nuo to laiko jam nepavyko išsiderėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuolaidų ir sustabdyti jo kariuomenės puolimo Ukrainoje.
Savaitgalį D. Trumpas sakė, kad tikisi, jog susitarimas gali būti sudarytas šią savaitę, nors nėra jokių ženklų, kad abi šalys artėtų prie paliaubų, jau nekalbant apie platesnį ilgalaikį susitarimą.
Praėjusį ketvirtadienį JAV, Prancūzijos ir JK užsienio reikalų ministrai kartu su aukšto rango Vokietijos pareigūnu susitiko Paryžiuje aptarti įvykių.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad pateikė Amerikos planą, kaip užbaigti karą, tačiau jokių detalių nepateikė. Po susitikimo Paryžiuje M. Rubio taip pat aptarė šį planą su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu per pokalbį telefonu.
Po Paryžiaus derybų M. Rubio ir D. Trumpas perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš taikos derybų, jei nepamatys greitos pažangos.
D. Trumpas „nori, kad šis karas baigtųsi, ir nori sustabdyti žudymą abiejose šio karo pusėse, ir jis jau kurį laiką labai aiškiai apie tai kalba, ir jis nusivylė abiem šio karo pusėmis, ir tai labai aiškiai parodė“, antradienį sakė jo atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Kaip užtikrinti taiką ilguoju laikotarpiu“
Trečiadienį vyksiančioms diskusijoms vadovaus JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy; jos bus žemesnio lygio nei Paryžiuje. Jose dalyvaus JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis patarėjas Emmanuelis Bonne'as.
Ukrainai atstovaus V. Zelenskio štabo vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey sakė parlamentui, kad susitikę ministrai ir pareigūnai aptars, „kaip galėtų atrodyti paliaubos ir kaip užtikrinti taiką ilguoju laikotarpiu“.
Kovą D. Trumpas pasiūlė besąlygiškas paliaubas, kurių principui Kyjivas pritarė, tačiau V. Putinas jį atmetė.
Baltieji rūmai palankiai įvertino atskirą abiejų šalių susitarimą 30 dienų sustabdyti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, tačiau Kremlius pareiškė, kad laiko šį moratoriumą pasibaigusiu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pasveikino Paryžiaus derybas kaip proveržį, nes Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos ministrai „susėdo prie vieno stalo“, nors anksčiau Europa baiminosi, kad ji nebus įtraukta į sprendimų priėmimą.
Europos lyderiai taip pat suka galvas, kaip paremti Ukrainą, jei D. Trumpas nutrauktų gyvybiškai svarbią karinę ir finansinę paramą.
