Per iškilmingą susitikimą Nepriklausomybės dienos proga liepos 1 d. A. Lukašenkas sakė, kad Lietuva ir Lenkija uoliai ginkluojasi.

„Lenkijos vyriausybė visame pasaulyje perka karinę įrangą. Visos išlaidos – savo piliečių mokesčių ir paskolų, teikiamų amerikiečių arba jų nurodymu, sąskaita. Skuba į naujas karines sąjungas, kurios iš esmės yra mums priešiškos“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Prancūzija ir Lenkija pasirašė sutartį, numatančią glaudų bendradarbiavimą karinėje srityje. Tokią pačią sutartį Lenkija artimiausiu metu planuoja sudaryti su Didžiąja Britanija, taigi su dviem branduolinėmis valstybėmis.

„Niekas nenori prisiminti, kuo baigėsi „hitlerinės Europos Sąjungos“, kaip dabar madinga sakyti, žygis į Rytus", – pridūrė A. Lukašenka.

Pasak jo, Lenkija ir Baltijos šalys leidžiasi paverčiamos dar vienu kariniu poligonu po Ukrainos. Joks kitas Baltarusijos artimiausių kaimynių statusas neva nedomina Vakarų, dėstė jis.

A. Lukašenkos teigimu, Vokietija kuria armiją ne tam, kad kariautų savo žemėje. Baltarusijos diktatorius teigė, kad ji nori kariauti tokį patį karą, kaip Ukrainoje, per įgaliotinius, prieš slavų tautas, „svetimoje žemėje, šiuo atveju – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje“.

„Jei jos nori dar kartą išnykti iš pasaulio žemėlapio, tai bus jų pasirinkimas!“ – grūmojo A. Lukašenka.

Brėždamas paralelę su Antrojo pasaulinio karo įvykiais, jis pareiškė, kad Vokietija vėl imasi regiono karinės lyderės vaidmens, „dislokuoja brigados lygio sausumos pajėgas prie mūsų sienų“. Jis tai sakė veikiausiai turėdamas galvoje Vokietijos prieštankinės brigados dislokavimą Lietuvoje.

Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą palaikantis A. Lukašenka ir kiti režimo atstovai nuolat kaltina Vakarų šalis agresyviais ketinimais Baltarusijos atžvilgiu ir žada „žaibišką atsaką“, nors jokių tokių ketinimų įrodymų nepateikia. Savo ruožtu ES stiprina karinę galią dėl Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės.