M. MIŠUSTINAS: TURTUOLIS VARGŠAS RUSIJOS PREMJERAS

"Who's Mr. Putin?" ("Kas yra ponas Putinas?) – tokiu klausimu dar 1999-aisiais pasitikę būsimąjį Rusijos prezidentą, šiandien Vakarai jį peradresuotų kitam asmeniui, Vladimiro Putino statytiniam premjerui Michailui Mišustinui.

KGB šešėlis

Naująjį premjerą viename valdžios piramidės aukštų atrado ir jo kandidatūrą Valstybės Dūmai pateikė pats prezidentas. Šalies, kurios valdantysis režimas vis dar bando kalbėti apie demokratines tradicijas, vyriausybės vadovas pakeistas atsistatydinus Dmitrijaus Medvedevo ministrų kabinetui. Akivaizdžios priežasties – parlamente išreikšto nepasitikėjimo, naujų rinkimų ar išskirtinės vyriausybės krizės – nebuvo. Vienintelis logiškas paaiškinimas – V.Putino iniciatyva ir sumanymas iš naujo perstumdyti figūras politinėje šachmatų lentoje, vienoms suteikiant naujų galių, iš kitų atimant senąsias teises.

Tad kas gi tas žmogus, kurį, D.Medvedevo figūrą numetus į realiosios valdžios paribius (ilgametis premjeras, buvęs prezidentas paskirtas į naujas Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas), į pastarosios vietą pastatė (ne)matoma ranka?

1966-ųjų kovo 3 d. pamaskvėje gimęs M.Mišustinas pastaruoju metu buvo Federalinės mokesčių tarnybos vadovu. Vis dėlto jo kelią į valdžią reikėtų pradėti nuo gerokai senesnių laikų. Galbūt net nuo iš Baltarusijos kilusio tėvo Vladimiro Moisejevičiaus Mišustino, kuris sovietmečiu oficialiai dirbo aviakompanijos „Aeroflot“ ir Šeremetjevo oro uoste gidu, o neoficialiai – apie sovietų aviacijos istoriją lankytojams pasakojusiu KGB karininku.

Nuo IT iki mokesčių

Pats M.Mišustinas, panašu, nebuvo susijęs su slaptosiomis tarnybomis, nors neoficialūs šaltiniai kalba apie gerus jo ryšius su Rusjos federaline saugumo tarnyba, tačiau jie veikiau buvę "dalykiški". Juolab kad labai "dalykiškas" yra ir pats M.Mišustinas.

Po studijų Maskvos staklių institute, kur įgijo sistemų inžinieriaus kvalifikaciją, M.Mišustinas kurį laiką dirbo privačiame kompiuterinės programinės įrangos versle. Tarptautinis kompiuterijos klubas buvo sumanus tarpininkas, kuris užsienio IT kompanijoms atvėrė Rusijos valstybinių užsakymų rinką. Iš pradžių testuotoju dirbęs M.Mišustinas, vėliau pradėjo dalyvauti tiesioginiuose užsienio kompanijų ir Rusijos valdžios institucijų atstovų susitikimuose.

Valdininko karjera prasidėjo 1998 m. – M.Mišustinas įsidarbino Valstybinės mokesčių tarnybos viršininko padėjėju, vėliau – pavaduotojui, buvo atsakingas už mokesčių sistemų apskaitos ir kontrolės informacines sistemas. Plačiąja prasme – už techninį mokesčių tarnybos modernizavimą.

2002 m. jam pavyko gauti dvi Pasaulio banko paskolas kompiuterinei įrangai įsigyti: 100 mln. ir 160 mln. JAV dolerių paskolos buvo sėkmingai panaudotos. Rusijoje buvo sukurta automatizuota mokesčių administravimo informacinė sistema), kompiuteriais aprūpinti teritoriniai institucijos padaliniai. Teigiama, kad būtent tuo metu pralobo ir pats M.Mišustinas.

2004 m. pasikeitus tarnybos vadovui, M.Mišustinas atleistas iš pareigų, tačiau užtarus tuomečiam ekonominės plėtros ministrui Germanui Grefui, paskirtas vadovauti pastarajam pavaldžiai Rusijos nekilnojamojo turto kadastro agentūrai. Po kelerių metų M.Mišustinas stojo prie Specialiųjų ekonominių zonų federalinės agentūros vairo.

Institucijos, kurių slenkstį peržengdavo M.Mišustinas, netrukdavo pasikeisti, būdavo modernizuojamas valdymas, veikla gaudavo daugiau komercinio atspalvio, pvz., atsirasdavo klientams privalomų mokamų procedūrų, kurias vykdyti valstybė buvo patikėjusi komercinėms struktūroms.

Arčiau elito

Kopdamas karjeros laiptais M.Mišustinas suartėjo su politinę karjerą nuo KGB struktūros pradėjusiu leningradiečiu, dabartiniu Valstybės dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu. Be kita ko, ir per naują pomėgį: M.Mišustinas tapo aistringu ledo ritulio mėgėju.

Jo iniciatyva pradėti organizuoti VIP turnyrai, dalyvaujant valdžios vyrams, legendiniams sportininkams ir kai kuriems problemų su mokesčių inspektoriais bei teisėtvarka turėjusiais Rusijos verslininkais. Keli jų, artimai bendravę su M.Mišustinu dar šiam dirbant mokesčių administravimo sistemoje, vėliau būdavo įtraukiami į oficialias valstybines delegacijas.

Vienas tokių verslininkų, kurio pavardė vis atsiranda M.Mišustino biografijoje, – Aleksandras Udodovas. Eurazijos vamzdynų koncorciumo valdybos pirmininkas, krovinių terminalo Frankfurto oro uoste savininkas, kuriam priklauso ir daug komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų Rusijoje, neseniai tapo ir pievagrybių magnatu – įkūrė milžinišką šiltnamių kompleksą, kurio produkcija kompensuoja Rusijos importo praradimus, atsiradusius dėl Vakarų taikomų sankcijų. Neseniai remiant valstybinėms institucijoms A.Udodovas ėmėsi vystyti balneologijos kurorto objektą Krasnodaro krašte.

Įdomu tai, kad nekilnojamojo turto registre premjero pavardė praktiškai neminima: norint nuslėpti savininką, tiesiog nurodoma "Rusijos Federacija".

Šalutinis poveikis

Kai prieš gerą dešimtmetį kilo grėsmė M.Mišustino, kaip valdininko, karjerai, jis porai metų pasitraukė į privatų verslą, per kurį buvo susijęs su žinomu finansininku, aukštas pareigas įvairiose valdžios institucijose, Rusijos valstybinėse kompanijose ir bankuose ėjusiu Borisu Fiodorovu. Kai sulaukęs 50-ies Londone mirė B.Fiodorovas, M.Mišustinas pajuto bičiulišką S.Naryškino globą ir buvo grąžintas į vadinamąjį prezidento kadrų rezervą.

Neoficialioje M.Mišustino biografijoje minima ir žinomo ekonomisto iš vadinamojo Sankt Peterburgo klano Sergejaus Kudrino pavardė. Jo dėka jis grįžo ir prie mokesčių administravimo. Ėmęs vadovauti Federalinei mokesčių tarnybai, M.Mišustinas ėmėsi personalo pakeitimų. Neoficialūs šaltiniai tuomet kalbėjo apie svarbių postų regioninėse mokesčių inspekcijose įkainius, o pačioje Maskvoje pagausėjo privačių kompanijų prašymų susigrąžinti mokesčius.

Nors sukčiavimo schemos netruko iškilti į paviršių, M.Mišustino reputacijai tai neturėjo įtakos. Atvirkščiai: kalbėta apie pagerėjusį mokesčių surinkimą, mat jam vadovaujant buvo išplėsta ir kompiuterizuota mokesčių surinkimo sistema, todėl mokėti į valstybės biudžetą buvo priversti ir patys smulkiausi verslininkai ar užsiimantys individualia veikla. Tarp kitų naujovių atsirado ir vadinamasis "Google" įstatymas, įpareigojęs programinės įrangos ir kompiuterinės technikos užsienio kompanijas mokėti mokesčius į RF biudžetą net ir tuo atveju, jei jos neturi filialo Rusijoje.

Milijonai ir muzika

Šiandien M.Mišustino šeima valdo kelių šimtų milijonų rublių vertės nekilnojamąjį turtą prestižiniame vadinamajame Rubliovo greitkelio rajone. Oficialūs duomenys neskelbiami, tačiau žiniasklaidai pavyko atsekti, kad premjero šeima brangaus dvaro savininke tapo 2001 m., kai premjeras buvo mokesčių ir rinkliavų ministro pavaduotoju.

Kokia reali šio 900 kv. m namo ir 0,5 ha sklypo vertė, nežinoma, tačiau analogiškas namas su žeme šiame rajone buvo parduotas už beveik 600 mln. rublių (8,7 mln. eurų). Tiesa, esama duomenų, kad M.Mišustinui de facto priklauso gerokai didesnė teritorija – dalies žemės savininkai yra jo artimi giminaičiai. Ne pačiam M.Mišustinui, bet jo vaikams priklauso ir kone 150 kv. m ploto butas Maskvos centre: kadaise tarnybinį butą jam buvo leista privatizuoti.

Įdomu tai, kad nekilnojamojo turto registre premjero pavardė praktiškai neminima: norint nuslėpti savininką, tiesiog nurodoma "Rusijos Federacija". Tokia formuluotė atsirado tuo metu, kai nekilnojamojo turto kadastro agentūrai vadovavo M.Mišustinas.

Jei M.Mišustinas formaliai ir nėra turtingas, užtat jo žmona Vladlena – labai. Per devynerius metus moteris deklaravo gavusi 1,16 mln. eurų pajamų, nors jos vardu tuo metu nebuvo registruotas joks verslo subjektas. Tiesa, opozicijai ėmus domėtis šiais faktais, viešumoje pasirodė gerokai daugiau informacijos apie naujojo premjero žmoną. Žurnalas "Forbes" V.Mišustiną buvo įtraukęs į turtingiausių Rusijos valdininkų ir parlamentarų žmonų sąrašą.

Nors ilgus metus savo šeimą M.Mišustinas slėpė nuo viešumos, žurnalistams pavyko sužinoti, kad bent du vyresnieji iš trijų jo sūnų mokėsi prestižiniame internate Šveicarijoje, kur semestras kainuoja 37 tūkst. eurų. Du vyresnieji neseniai įstojo mokytis į Maskvos valstybinį universitetą, o jaunesnysis sūnus dar mokosi vienoje Maskvos mokyklų.

Tarp anksčiau minėtų profesinių sugebėjimų bei gebėjimų intensyviai žaisti ledo ritulį, M.Mišustinas turi ir kitų talentų. Jis mėgsta kurti dažnutes ir epigramas, yra bent dviejų muzikos hitų, kuriuos atlieka vienas turtingiausių Rusijos dainininkų Grigorijus Lepsas, autorius. Nors dėl autorystės – kaip ir gebėjimo groti pianinu – esama prieštaringos informacijos, oficialiame autorių sąvade minima būtent M.Mišustino pavardė.