„Be terorizmo Rusija yra didžiausia struktūrinė grėsmė europiečiams“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Maskva, anot E. Macrono, kelia grėsmę kolektyviniam saugumui – kišdamasi į rinkimų kampanijas, rengdama kibernetines atakas, žudydama opozicionierius ir kaip spaudimo priemonę naudodama migrantų srautus. Rusija, be to, testuoja Europos valstybių oro gynybą bei pakeitė savo branduolinę doktriną.

Taip pat nepakankamai įvertinama, kaip Rusija, skleisdama melą, daro įtaką viešajai nuomonei.

„Mūsų atviros visuomenės yra pažeidžiamos informacinių karų. Esame naivūs, jei nesuprantame, kad slapta rusų armija plečiasi mūsų demokratijose. Ją sudaro maži, beveidžiai kariai, kurie vadinami skaitmeniniais botais“, – įspėjo E. Macronas, pridurdamas, kad jie manipuliuoja demokratija Prancūzijoje, Vokietijoje ir Europoje.

E. Macronas pripažino: „Ilgą laiką mes nuvertinome Rusiją“. Nors šalis ekonomiškai daug silpnesnė už Europą, mažėja jos gyventojų skaičius, o pramonė nėra inovatyvi, tačiau „ji gamina daug daugiau ginklų, ir tai dar daro greičiau“.

„Mes neįvertinome grėsmės. Per naktį nepereinama nuo taikos prie karo. Mes nuolat esame konfrontacijos būsenoje“, – kalbėjo E. Macronas.

Paklaustas, ar pasisako už Rusijos naikintuvų numušimą, jei jie įsibrauna į Europos oro erdvę, Prancūzijos vadovas teigė: „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“.