F. Bayrou pareiškė, kad jo vyriausybė rugsėjo 8 dieną prašys surengti balsavimą dėl pasitikėjimo smarkiai susiskaldžiusiame parlamente, bandydamas gauti pakankamai parlamento paramos kovai su augančia valstybės skola.

Tačiau pagrindinės opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys premjero siūlomų biudžeto apkarpymų. Kraštutiniai dešinieji ragino E. Macroną surengti naujus parlamento rinkimus, o kraštutiniai kairieji teigė, kad pats prezidentas privalo atsistatydinti.

E. Macronas, kuris nuo 2017 metų, kai pradėjo eiti Prancūzijos prezidento pareigas jau paskyrė šešis ministrus pirmininkus, trečiadienį pirmininkavo savo kabineto posėdžiui.

Prezidentas išreiškė visišką paramą F. Bayrou iniciatyvai, po posėdžio žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Sophie Primas (Sofi Prima).

E. Macronas taip pat paragino Prancūzijos partijas „elgtis atsakingai“, pridūrė S. Primas.

Prancūzijos prezidentas svarsto įvairias galimybes, siekdamas suvaldyti bręstančią politinę krizę.

Jei po rugsėjo 8-osios balsavimo vyriausybė žlugtų, jis galėtų paskirti naują ministrą pirmininką, vėl paleisti parlamentą arba atsistatydinti.

Praėjusią vasarą E. Macronas rizikavo sušaukdamas priešlaikinius rinkimus, siekdamas sustabdyti kraštutinių dešiniųjų jėgas ir sustiprinti savo autoritetą, tačiau šis žingsnis atsisuko prieš jį ir parlamentas atsidūrė aklavietėje.

Net kai kurie E. Macrono stovyklos nariai dabar mano, kad vienintelė išeitis gali būti naujų rinkimų paskelbimas.

„Niekas to nenori, bet tai neišvengiama“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango prezidento komandos narys, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Prezidentas sakė norintis išvengti parlamento paleidimo, nors užsiminė, kad tokios galimybės neatmeta.

Vienas iš buvusių E. Macrono ministrų pirmininkų Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) pareiškė darysiantis viską, kad padėtų dabartinei vyriausybei išlikti valdžioje.

„Problema slypi ne prancūzuose, o pačioje Asamblėjoje“, – trečiadienį transliuotojui „France Inter“ sakė G. Attalis, turėdamas omenyje Prancūzijos parlamento žemuosius rūmus.

„Beveik visose kaimyninėse Europos valstybėse yra asamblėjos su susiskaldžiusiomis jėgomis. Ir vis dėlto joms pavyksta dirbti kartu ir rasti sprendimus“, – pažymėjo jis.

„Politinė aklavietė“

Vyriausybė sulaukė nepasitenkinimo iš kairės ir dešinės, kritikams kaltinant valdžią, kad ji nesiima ryžtingų veiksmų spręsti tokias problemas kaip didėjančios pragyvenimo išlaidos, imigracija ir nusikalstamumas.

Atskirai, plačiai vykdoma antivyriausybinė kampanija, pavadinta „Blokuokime viską“ (pranc. „Bloquons tout“), tapo kritikos dėl neveiklumo aplinkosaugos srityje ir kitų problemų žaibolaidžiu.

Kampaniją palaikė kairieji, kurie ragino rugsėjo 10 dieną visoje šalyje rengti protestus.

F. Bayrou pažadėjo „kovoti kaip šuo“, kad išliktų valdžioje. Trečiadienio vakarą jis turėtų per televiziją aptars balsavimą dėl pasitikėjimo.

F. Bayrou antradienį Prancūzijos konkuruojančioms politinėms jėgoms pareiškė, kad jos turi dvylika dienų „pasakyti, ar jos yra chaoso, ar atsakomybės pusėje“.

Po daugelio metų per didelių išlaidų Prancūzijai pranešta apie pareigą kontroliuoti savo valstybės deficitą ir sumažinti savo didėjančią skolą, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles.

F. Bayrou vyriausybė ir ekonomikos analitikai perspėjo, kad Prancūzijos skola yra netvari, ypač dėl to, kad kylančios palūkanų normos didina skolinimosi kainą.

F. Bayrou sakė norintis sutaupyti apie 44 mlrd. eurų priemonėmis, įskaitant atostogų mažinimą ir išlaidų didinimo įšaldymą.

Liepos viduryje F. Bayrou pateikė 2026 metų biudžeto pasiūlymus, tačiau šios priemonės pasirodė esančios labai nepopuliarios.

Prancūzijoje aštrėja politinė konkurencija prieš svarbius 2027 metų prezidento rinkimus, kai baigsis antroji E. Macrono kadencija. Kraštutiniai dešinieji nujaučia, kad turi realią galimybę ateiti į valdžią.

„Yra tik viena išeitis iš šios politinės aklavietės, kurioje atsidūrėme, – grįžti prie rinkimų apylinkių“, – antradienį televizijai TF1 sakė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela).