Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.

„Tik sąžiningo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindu galime ieškoti išeities iš šios krizinės situacijos, kuri susiklostė pasaulio ekonomikoje dėl neapgalvotų, savanaudiškų kai kurių valstybių veiksmų“, – sakė V. Putinas virtualiame BRICS lyderių susitikime, kalbėdamas apie Vakarų sankcijas jo šaliai.

Jis teigė, kad šios šalys, „naudodamosi finansiniais mechanizmais, iš tikrųjų perkelia savo klaidas makroekonominėje politikoje visam pasauliui“.

„Esame įsitikinę, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, BRICS šalių lyderiams reikia sukurti vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą“, – sakė V. Putinas.

Esame įsitikinę, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, BRICS šalių lyderiams reikia sukurti vienijantį, pozityvų kursą formuojant tikrai daugiapolę tarpvalstybinių santykių sistemą.

Jis pridūrė, kad BRICS šalys „gali tikėtis daugelio Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių, siekiančių vykdyti nepriklausomą politiką, paramos“.

Vasario 24 dieną V. Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis Maskvai paskelbė precedento neturinčias sankcijas.

Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas ne kartą atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę už bręstančią pasaulinę maisto krizę ir tvirtino, kad priežastis yra jo šaliai taikomos Vakarų sankcijos.

Vakarai kaltina V. Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.

Dėl paralyžiuojančių sankcijų V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos ir Azijos šalimis.

BRICS, įtakingam augančių ekonomikų klubui, tenka daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų ir beveik ketvirtadalis pasaulinio BVP.

Trys šios organizacijos narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.

Pekinas ir Naujasis Delis palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija ir perka daug rusiškos naftos bei dujų.

Praėjusią savaitę kinų lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu patikino V. Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“.

Po to pokalbio Vašingtonas perspėjo Pekiną, kad Kinija rizikuoja likti „neteisingoje istorijos pusėje“.

PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos karinius veiksmus, norėdama išsaugoti svarbius ekonominius ryšius.