Islandijos ugnikalniui kiek aprimus oro bendrovės ryžosi atnaujinti kai kuriuos skrydžius. Tačiau oro susisiekimas Europoje lieka paralyžiuotas.

Neguodžiančios naujienos

Europos skrydžių kontrolės tarnybos "Eurocontrol" duomenimis, pirmadienį turėjo įvykti 8–9 tūkst. skrydžių – keliais tūkstančiais daugiau negu sekmadienį, bet 70 proc. mažiau nei paprastai. Keliolikos žemyno valstybių oro erdvė vakar buvo uždaryta. Skraidyti buvo galima virš Pietų Europos šalių, taip pat Lietuvos ir Skandinavijos. Latvija atvėrė oro erdvę tik tranzitiniams lėktuvams, skrendantiems aukščiau nei 6 km virš žemės.

"Eurocontrol" teigia, kad ekspertams reikia daugiau laiko paruošti galutinėms išvadoms dėl savaitgalį vykusių bandomųjų skrydžių. Ekspertai turės nustatyti, ar vulkaniniai pelenai kenkia lėktuvų varikliams.

Neguodžiančių naujienų vakar pranešė NATO pareigūnai. Pasak jų, NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų.

"Tai labai labai rimta problema, kuri nelabai netolimoje ateityje pradės išties veikti karinius pajėgumus. Manau, kad oro erdvė uždaryta ne be priežasties", – Briuselyje žurnalistams sakė vienas aukštas JAV pareigūnas. Jis paaiškino, kad ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu.

Pavojingas incidentas sekmadienio vakarą įvyko Ukrainoje. Pradėjus gesti vienam iš variklių, verslo klasės turboreaktyvinis lėktuvas "Falcon-20", kuriuo skrido vienas keleivis ir trys įgulos nariai, buvo priverstas avariniu būdu tūpti Odesos oro uoste. Ekspertai pradėjo aiškintis, ar dėl variklio gedimo kalti Islandijos ugnikalnio pelenai.

Ugnikalnis rimsta

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio apylinkėse vakar buvo užregistruoti nauji stiprūs požeminiai smūgiai, tačiau iš jo kraterio spjaudomų vulkaninių pelenų, kurių debesis privertė uždaryti daugelį Europos oro uostų, stulpas pažemėjo iki maždaug 2 km. Praėjusią savaitę, kai prasidėjo šis išsiveržimas, iš kraterio besiveržiantys pelenai kilo į 11 km aukštį.

Geologų pateikta informacija įkvėpė vilčių oro bendrovėms, kurios dėl nutrauktų skrydžių kasdien patiria 200 mln. dolerių nuostolių. Tarptautinė oro vežėjų asociacija apkaltino Europos šalių vyriausybes dėl to, kad jos uždarė oro uostus, paralyžiavo oro susisiekimą ir sugriovė planus milijonų keleivių planus.

Prasidėjus kalboms apie galimus oro bendrovių bankrotus, ES ėmė svarstyti galimybę sušvelninti taisykles ir leisti vyriausybėms finansiškai paremti didelių nuostolių patyrusius oro vežėjus. Pastarieji teigia dėl Islandijos ugnikalnio patyrę didesnį smūgį nei po Rugsėjo 11-osios.

ES transporto komisaras Simas Kallasas vakar Briuselyje išreiškė viltį, kad oro susisiekimas Europoje gali būti atnaujintas per tris keturias dienas.

Namo – karo laivais

To labai laukia milijonai turistų, įstrigusių užsienio šalyse. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas nusprendė į pagalbą savo piliečiams išsiųsti karo laivus, kurie parplukdys keliautojus namo. Premjeras pradėjo tartis su Ispanijos vyriausybe dėl galimybės atskraidinti kitose šalyse užstrigusius britus į jos tebeveikiančius oro uostus, o vėliau grąžinti į tėvynę laivais arba autobusais.

G.Brownas sakė, kad kitapus Lamanšo sąsiaurio bus pasiųstas lėktuvnešis "HMS Ark Royal" ir sraigtasparnių nešėjas "HMS Ocean". Taip pat svarstoma galimybė pasiųsti trečią karo laivą.

Kelionė per septynias šalis

Prieš stichiją lygūs visi – ir eiliniai piliečiai, ir valstybių vadovai. Vulkaniniai pelenai sugadino Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso kelionių planus. Iš Turkijos į gimtąją šalį jis šeštadienį išvažiavo automobiliu. Kelionė per septynias valstybes turėtų baigtis trečiadienį. Pakeliui jis užvažiuos į Krokuvą ir pagerbs sekmadienį palaidotą Lenkijos pirmąją porą.

Estijos sostinėje šią savaitę numatytas neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, bet jis gali būti atidėtas. Susitikimo rengimo grupė turėjo atvykti į Taliną dar praėjusią savaitę, bet to padaryti nesugebėjo.

Oro susisiekimo pertrūkiai gali sužlugdyti ir Europos Parlamento eilinę sesiją, kuri vakar turėjo prasidėti Strasbūre. Jeigu į ją negalės atvykti pakankamas deputatų skaičius, priimti sprendimų nebus įmanoma.