„Deutsche Welle“ pranešime sakoma, kad dabartinė valdančioji SPD ir CDU koalicija veikiausiai subyrės. Naujos sudėties Berlyno parlamente dirbs šešios partijos, kurioms dabar reikės mėginti sudaryti naujus politinius aljansus.

Kaip rodo visuomeninio transliuotojo prognozės, antiislamiška AfD surinko apie 14 proc. balsų sostinėje, kuri ilgai didžiavosi esanti modernus, spalvingas ir multikultūrinis miestas.

Tvirti AfD rezultatai, ypač šio didžiulio miesto buvusiuose komunistiniuose rytuose rajonuose, rodo, kad ši partija yra laimėjusi regioninių parlamentų vietų jau dešimtyje iš 16 Vokietijos žemių, nors niekur neperėmė vadovavimo.

Nacionalinio parlamento rinkimai vyks ateinančiais metais.

Pagal preliminarius rezultatus, SPD surinko 21,6 proc., regioninės koalicijos mažesnioji partija CDU – 17,6 proc.,  Kairės partija (Die Linke) – 15,6 proc., Žaliųjų partija – 15,2 proc., ultradešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 14,2 proc., o Laisvųjų demokratų partija (FDP) – 6,7 proc. balsų.

Per rinkimų kampaniją nuolat skolų slegiamame 3,5 mln. gyventojų turinčiame mieste daugiausiai dėmesio buvo skiriama vietos problemoms. Gyventojai skundėsi prastomis viešosiomis paslaugomis, nutriušusiais mokyklų pastatais, vėluojančiais traukiniais ir būsto stygiumi, taip pat rūpesčių keliančiu migrantų antplūdžiu.

Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika praeitais metais priėmė apie milijoną prieglobsčio ieškotojų, o per 70 tūkst. jų atvyko į Berlyną. Tūkstančiai šių žmonių tebėra apgyvendinti didžiuliuose angaruose buvusiame nacių pastatyto Tempelhofo oro uosto komplekse, atlikusiame svarbų vaidmenį aprūpinant Vakarų Berlyną oru Šaltojo karo metais.

Berlyno meras socialdemokratas Michaelis Muelleris (Michaelis Miuleris) prieš balsavimą perspėjo, kad tvirtas AfD pasirodymas "pasaulyje būtų vertinamas kaip dešiniųjų ir nacių atgimimas Vokietijoje".

Į 130-ies vietų Berlyno parlamentą kandidatavo 927 kandidatai, atstovaujantys 21 partijai.

"Nuo nulio iki dviženklių skaičių"

Šis balsavimas žymi dar vieną svarbų laimėjimą neseniai susikūrusiai AfD, pagal savo ksenofobišką ideologiją panašiai į Prancūzijos "Nacionalinį frontą" arba ultradešiniuosius populistus Austrijoje ir Nyderlanduose.

"Nuo nulio iki dviženklių skaičių - to Berlyne dar nebuvo", - džiūgavo pagrindinis AfD kandidatas Berlyne Georgas Pazderski (Georgas Pazderskis). Jis prognozavo, kad rinkėjai ateinančiais metais pašalins iš valdžios A. Merkel plačią nacionalinę dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją.

"Atkeliavome į sostinę", - sakė viena iš šios partijos lyderių Beatrix von Storch (Beatriks fon Štorch), reikšdama džiaugsmą dėl šios "didžiulės sėkmės".

A. Merkel CDU, turinti daugumą nacionaliniame parlamente, Berlyne dirbo kaip mažesnioji koalicijos narė su M. Muellerio SPD - tradiciškai stipriausia partija šiame mieste.

M. Muelleris atmetė galimybę sudaryti naują koaliciją su CDU ir veikiau bus linkęs suvienyti jėgas su Žaliųjų partija arba Kairės partijos (Die Linke). Abi jos surinko maždaug po 15 proc. balsų.

Tokia "raudona-raudona-žalia" koalicija, kaip tikisi jos narės, gali kada nors ateiti į valdžią federaliniu lygmeniu.

Tuo tarpu A. Merkel, patyrusi skaudų pralaimėjimą AfD per kitus regioninius rinkimus, vykusius prieš dvi savaites, bus dar labiau spaudžiama "paaiškinti savo nacionalinę strategiją", verslo dienraščiui "Handelsblatt" sakė Berlyno laisvojo universiteto analitikas Gero Neugebauer (Geras Noigebaueris).

Mainco universiteto analitikas Kai Arzheimeris (Kajus Archeimeris) taip pat prognozavo didesnę įtampą tarp CDU ir jos seserinės Bavarijos partijos - CSU, bet pabrėžė, kad šis aljansas vargu ar pakeis savo pagrindinę kandidatę A. Merkel.

"Kelti šį klausimą likus metams iki federalinių rinkimų būtų savižudybė, juolab kad CDU neturi jokio įtikinamo įpėdinio" dabartinei kanclerei, aiškino jis.

Tačiau CSU Bavarijos finansų ministras Markus Soederis (Markas Sėderis) paleido salvę, pareiškęs, kad A.Merkel vyriausybė privalo "atgauti piliečių palaikymą pabėgėlių klausimu ir pagaliau griežtai apriboti imigraciją bei susitvarkyti su saugumo problemomis".