„Jeigu žodžiais ir darbais keliamas klausimas dėl įstatymų veiksnumo ir sienų neliečiamumo, tuomet, žinoma, pasitikėjimas yra prarandamas“, – ji sakė Vokietijos parlamentui.

Pasak A. Merkel, Rusijos veiksmai sukėlė nerimą NATO narėms Rytų Europoje, todėl Baltijos šalims ir Lenkijai reikia aiškaus Aljanso padrąsinimo.

Kanclerė pažymėjo, kad „Rusijos veiksmai sukėlė didelį nerimą mūsų rytinėms sąjungininkėms“, kurioms turi būti aiškiai pasakyta, jog jų saugumas bus užtikrinamas pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.

Vokietijos lyderė, mokanti rusų kalbą ir palaikiusi dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per Ukrainos krizę, nepaisant jų nuomonių skirtumų, taip pat sakė, kad Vakarai privalo toliau kalbėtis su Maskva.

Pasak A. Merkel, nors pasitikėjimas Rusija yra prarastas, NATO tęs savo dvigubą atgrasymo ir dialogo politiką Maskvos atžvilgiu.

„Atgrasymas ir dialogas, aiškus įsipareigojimas užtikrinti solidarumą su mūsų aljanso partneriais pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį ir dialogui ištiesta ranka – visa tai tarpusavyje nesikerta. Ne, visa tai išties yra neatsiejama“, – tikino ji.

Kai NATO lyderiai susitiks Varšuvoje, šio renginio atmosfera „perteiks reikšmingai pasikeitusią saugumo padėtį Europoje“, sakė A. Merkel.

JAV vadovaujamas Aljansas planuoja užbaigti savo didžiausią persitvarkymą nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kad atremtų revanšistinį ir neprognozuojamą Rusijos elgesį po Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje.

Kanclerė pabrėžė, kad NATO taip pat reaguoja į kitus konfliktus ir kad neramiame pasaulyje Aljansui reikia spręsti, kaip reaguoti į pilietinio karo Sirijoje padarinius, nestabilumą Irake ir Libijoje bei konfliktus Užsachario Afrikoje.

Ji taip pat paminėjo Europos pabėgėlių krizę, džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ ir kibernetines atakas kaip grėsmes, kurioms Aljansas turi duoti atkirtį.