A. Merkel sako turinti tvirtų įrodymų, kad buvo Rusijos kibernetinių atakų taikinys | Diena.lt

A. MERKEL SAKO TURINTI TVIRTŲ ĮRODYMŲ, KAD BUVO RUSIJOS KIBERNETINIŲ ATAKŲ TAIKINYS

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį išreiškė nepasitenkinimą, kad yra tapusi Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių taikiniu, ir pareiškė turinti konkrečių šių „pasipiktinimą keliančių“ bandymų šnipinėti įrodymų.

„Galiu atvirai pasakyti, kad tai mane skaudina. Kiekvieną dieną aš bandau gerinti santykius su Rusija, kita vertus, esama tokių tvirtų įrodymų, kad Rusijos pajėgos tai daro“, – sakė ji parlamente.

Vokietijos žvalgybos tarnybos ne kartą yra užkirtusios kelią Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių bandymams šnipinėti įstatymų leidėjus arba įtakingus politikus.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad tarp duomenų, kuriuos nukopijavo įsilaužėliai 2015 metais, buvo A. Merkel elektroninio pašto paskyra. Bundestagas taip pat buvo tapęs išpuolio taikiniu.

Pasak A. Merkel, 2015 metų įsilaužimus tiriantys tyrėjai nustatė vieną konkretų įtariamąjį.

„Deja, išvada, kurią padariau, yra ta, kad tai nėra naujiena“, – sakė ji. Kanclerė pridūrė, kad „kibernetinis dezorientavimas, faktų iškraipymas“ yra „Rusijos strategijos“ dalis.

„Žinoma, kad dėl to nėra lengviau“ gerinti santykius su Maskva, sakė A. Merkel, tokią šnipinėjimo taktiką pavadinusi „daugiau nei nemalonia“.

Sankcijos

A. Merkel paprastai pabrėžia dialogo su Rusija svarbą, nors neslepia savo nepritarimo daugeliui Maskvos veiksmų – nuo Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iki kišimosi į rinkimus ir paramos Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui.

Per slaptą 2015 metų operaciją prieš Vokietijos parlamentą įvykdyta agresyvi ataka yra vadinama „Sofacy“ arba APT 28.  Ši ataka taip pat  paveikė NATO nares ir išjungė prancūzų televizijos „TV5Monde“ transliaciją.

Remiantis leidiniu „Spiegel“, įsilaužėliams pavyko nukopijuoti duomenis iš dviejų A. Merkel elektroninio pašto paskyrų su 2012–2015 metų korespondencija.

Vokietijos žiniasklaida taip pat įvardijo įtariamą įsilaužėlį Dmitrijų Badiną, ieškomą FTB dėl kitų kibernetinių atakų, įskaitant išpuolį, nukreiptą prieš Demokratų partiją per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.

Siųsdama aiškią žinią, kad tokia veikla neliks nenubausta, A. Merkel taip pat priminė praėjusiais metais įvykdytą vieno buvusio Čečėnijos sukilėlių vado nužudymą Berlyno parke.

Netikėta 2019 metais įvykdyta žmogžudystė apkartino Maskvos ir Berlyno santykius. Vokietijos prokurorai pareiškė turintys įrodymų, kad žmogžudystė buvo įvykdyta Rusijos ir Čečėnijos valdžios atstovų užsakymu.

„Tai, žinoma, trukdo pasitikėjimu grįstam bendradarbiavimui ir, kaip žinote, dėl šios žmogžudystės... įvedėme sankcijas – šiuo atveju [tai buvo] [Rusijos diplomatų] išsiuntimas", – pareiškė A. Merkel.

„Dabar mūsų užduotis – rasti ieškomą įtariamąjį, bet, žinoma, visada pasiliekame teisę imtis priemonių – taip pat ir prieš Rusiją, kad būtų aišku“, – sakė ji.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

to tulpes

tu esi - tikra tulpe

Anonimas

Kremliaus arabai-Pasaulio blogis.

tulpes@lrpk.lt

Gal neviso proto Vokietijos rezimo diktatore galetu mums visiems tuos irodymus parodyti????

SUSIJUSIOS NAUJIENOS