F. Merzas sakė, kad šį klausimą tiesiogiai iškėlė D. Trumpui per derybas ketvirtadienį, per pirmąją kanclerio kelionę į Vašingtoną nuo jo atėjimo į valdžią praėjusį mėnesį.

„Klausimas, kuris buvo užduotas, buvo toks: ar planuojate pasitraukti iš NATO? Galiu pasakyti, kad į jį buvo atsakyta labai aiškiu „ne“, – sakė F. Merzas Vokietijos šeimos verslo asociacijos surengtame renginyje.

„Visiškai neabejoju, kad Amerikos vyriausybė laikysis NATO, kai visi pasakėme, kad darome daugiau ir užtikriname, kad galėtume apsiginti Europoje“, – teigė jis.

„Manau, kad šis lūkestis nebuvo nepagrįstas. Deja, daugelį metų laisvai naudojomės Amerikos saugumo garantijomis, bet tai keičiasi“, – sakė jis.

Anksčiau šiemet F. Merzas inicijavo veiksmus, kuriais siekiama, kad didžiajai daliai gynybos išlaidų nebūtų taikomi griežti Vokietijos konstituciniai skolos apribojimai, ir davė suprasti, kad ketina dešimtimis milijardų eurų padidinti karines išlaidas.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Ovaliajame kabinete D. Trumpas palankiai įvertino F. Merzo veiksmus, kuriais siekiama padidinti išlaidas, kad būtų sustiprinta Vokietijos kariuomenė.

„Žinau, kad dabar gynybai išleidžiate daugiau pinigų, gana daug, ir tai yra teigiamas dalykas“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas ragino NATO partneres padidinti savo išlaidų gynybai įsipareigojimus nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.

JAV vadovaujamo karinio aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį susitiko Briuselyje aptarti išlaidų tikslo pakeitimo prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nurodė, kad sąjungininkai yra arti susitarimo dėl karinių biudžetų didinimo.

NATO vadovas Markas Rutte pateikė pasiūlymą, kad būtų pasiektas D. Trumpo tikslas, pagal kurį narės iki 2032 metų pagrindinėms karinėms išlaidoms išleistų 3,5 proc. BVP, o platesnėms su saugumu susijusioms sritims, pavyzdžiui, infrastruktūrai, – 1,5 procento.