Praėjusią savaitę po ilgai trukusios ligos mirė 88-erių Tailando karalius Bhumibol Adulyadej. Jis buvo išsilavinusi ir tautą vienijanti asmenybė, todėl dabar gedinčių tailandiečių ateitis – miglota.

Dievinamas pasaulietiškas valdovas

Tailando karalius B. Adulyadej perėmė sostą iš karto po antrojo pasaulinio karo ir valstybę valdė daugiau nei septyniasdešimt metų – jis vienas ilgiausiai karaliavusių monarchų pasaulyje. B. Adulyadej mirė Siriraj ligoninėje, kur ir praleido paskutinius gyvenimo metus.

Karalius buvo susiskaldžiusią šalį vienijanti figūra, o jo mirtis sukėlė neaiškumų dėl Tailando ateities – koks bus monarchijos vaidmuo. Bhumibol portretas kabo kone kiekvienoje parduotuvėje, o suprastėjus jo sveikatai, šalyje iškelti plakatai su užrašu „Tegyvuoja karalius“.

Šiuo metu vienintelis sosto įpėdinis yra princas Vajiralongkorn, visų laikomas plevėsa ir toli gražu negerbiamas taip kaip jo tėvas.

Aštuoniolikmetis Bhumibol monarchu tapo, kai jo vyresnis brolis Anandas savo kambaryje buvo rastas negyvas. Per septynis valdymo dešimtmečius monarchui pavyko išlaikyti Tailando hierarchijos tradicijas, pagarbą ir ištikimybę.

Vakarietiški stereotipai apie Tailandą jį erzino. Bhumibol paniekino Brodvėjaus miuziklą „Karalius ir aš“, kuriame vaizduojamas jo senelis. Kaip griežtas tėtis jis bausdavo tautiečius, kai to reikėdavo. Jis buvo žmonių karalius, tačiau kartu tylus bei nuošalus. Dažnai užsidarydavo rūmuose, saugomas griežčiausių didenybės įstatymų, kurie drausdavo bet kokias diskusijas apie karališkąją šeimą.

Tiesa, monarchas buvo itin pasaulietiškas. Jis gimė Kembridže, kur jo tėvas Mahidol studijavo visuomenės sveikatą Harvarde – būtent jis Tailande ėmė plėtoti modernią mediciną. Bhumibol mama princesė Sangwalya Chukramol buvo slaugė ir studijavo Simmons koledže Bostone, kai sutiko princą Mahidolą.

Pats Bhumibol studijavo politiką ir istoriją Lozanos universitete Šveicarijoje. Jis puikiai kalbėjo angliškai ir prancūziškai, kūrė muziką, grojo džiazą klarnetu ir saksofonu, rašė, tapė, užsiėmė fotografija ir praleisdavo ištisas valandas rūmų Bankoke oranžerijoje. Jo visiškai netraukė gyvenimas lėktuvuose, todėl grįžęs iš Europos nustojo keliauti į užsienio šalis, sakydamas, kad namuose ir taip per daug darbų.

Ribotas vaidmuo, bet galingas žodis

Bhumibol rūpinosi šalies plėtros projektais: pieną pasterizuojantys augalai, užtvankos, laistančios ryžių laukus, gamyklos, kurios perdirbdavo cukranendrių stiebus ir vandens hiacintas į degalus. Politinės krizės metu tajai žavėjosi karaliumi dėl įžvalgumo, kada įsikišti sprendžiant problemas, nors jis turėjo konstituciškai ribotą vaidmenį ir jokios tiesioginės politinės įtakos. Tačiau jo žodis buvo galingas.

Bhumibol dažnai bardavo tarpusavyje kariaujančius politikus dėl to, kad kovoti savo pačių namuose nedera. Prieš vienuolika metų jis sustabdė perversmą paprasčiausiai pasikvietęs norimą nušalinti premjerą Prem Tinsulanonda pabūti rūmuose kartu su karaliumi ir karaliene. Tailandas karaliaus valdymo metu pasikeitė – nuo agrokultūrinės ekonomikos iki modernios industrinės ir prekiaujančios valstybės su augančia viduriniąja klase.

Karalius vadovavo demokratinių procesų plėtrai, nors tai ir buvo nuolat stabdoma. Jis buvo daugybės sėkmingų kariuomenės perversmų liudytojas, o paskutiniaisiais gyvenimo metais, silpnėjant sveikatai, tapo bejėgis sustabdyti agresyvius veiksmus, todėl pritarė netgi dviem perversmams. Per gimtadienį prieš penkiolika metų monarchas sakė: „Yra angliškas posakis, kad karalius visada laimingas arba laimingas kaip karalius – tai nėra tiesa.“

Visiems prieinama sveikatos sistema

Azijos tauta įrodė, kad gerai parengta sistema su tinkamu vadovavimu gali pagerinti gyventojų sveikatą už prieinamą kainą. Per dešimt metų reformos sumažino Tailando vaikų mirtingumą, darbuotojų sergamumą ir palengvino šeimų finansinę naštą.

Šalies lyderiams pavyko sėkmingai įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą neištuštinant banko. Prieš šešiolika metų ketvirtadalis tailandiečių buvo neapdrausti, o daugelis kitų turėjo ne viską padengiantį draudimą. Todėl šalis išgyveno sveikatos apsaugos krizę. Daugiau nei septyniolika tūkst. vaikų, jaunesnių nei penkeri metai, tuomet mirė – du trečdaliai iš jų dėl lengvai išgydomų ligų.

Penktadalis nepasiturinčių tailandiečių šeimų pasiekė visišką skurdo ribą dėl išlaidų sveikatos priežiūrai. 2001-aisiais Tailandas pristatė Universalią draudimo schemą (UCS), kuri apibūdinama kaip viena ambicingiausių sveikatos apsaugos reformų besivystančioje šalyje. UCS, kuri jau kitais metais apėmė visas provincijas, gyventojams teikia ambulatorines, stacionarines ir skubios pagalbos paslaugas. Bet įgyvendinti tokio lygio visapusišką priežiūrą prireikė laiko.

Prieš penkerius metus ši programa jau apėmė 48 mln. tailandiečių – 98 proc. populiacijos.

Prieš penkiolika metų rinkimus laimėjusi partija „Thai Rak Thai“ reformavo sveikatos sistemą. Programos vadovas ir tuometis Tailando sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas dr. Suwit Wibulpolprasert sakė: „Pagrindinis iššūkis buvo UCS įgyvendinti greitai. Tai negalėjo būti daroma dešimt metų, nes politinis spaudimas buvo didžiulis“.

Tarp kita ko

Nuo 1970-ųjų nemokama sveikatos priežiūra buvo prieinama kai kuriems skurstantiesiems, bet šalis turėjo tokią draudimo sistemą, kuri daugelį paliko be sveikatos apsaugos. Prireikė ne vienerių metų infrastruktūrai išplėtoti ir tik tuomet universali sistema visiškai pakeitė santykius tarp pacientų ir gydytojų. Prieš tai pacientai turėjo sumokėti už vizitą ligoninėje. Po reformos vyriausybė mokėjo ligoninėms, įskaitant atlyginimus personalui ir finansinį paskatinimą profesionaliems medikams, kad šie dirbtų kaimo vietovėse.