Matome labai didelį pokytį musulmonų lyderių retorikoje – pirmą kartą istorijoje jie vartoja terminą LGBT ir nebevartoja negatyvų atspalvį turinčio žodžio, LRT RADIJUI sako MacEwano universiteto profesorius Junaidas Jahangiras.

„Tačiau [...] šiuo metu taikomas dvigubas standartas. Jie sako priimantys LGBT bendruomenę, tačiau homoseksualių asmenų diskriminacija musulmonų bendruomenių viduje išlieka, kai kurie lyderiai tvirtina, kad islamą išpažįstančių homoseksualių žmonių pripažinti negalima“, – pabrėžia knygos „Islamo teisė ir tos paties lyties musulmonų santuoka“ bendraautoris.

– Kokios iniciatyvos paskatintų musulmonų bendruomenę priimti homoseksualius asmenis?

– Reikėtų organizuoti bendrus renginius, kurie suvestų šias dvi bendruomenes ir kuriuose jos galėtų dalytis savo istorijomis. Jeigu islamo ir LGBT bendruomenių lyderiai susitiktų tokiuose renginiuose, jie vienas kitą galėtų pažinti už apibendrinimų ir stereotipų ribų, tiesiog kaip žmogus žmogų. Šiuo metu šios bendruomenės viena kitos dar toli gražu nepažįsta. Nuomonę jos susikuria iš jų lyderių skleidžiamo požiūrio.

– Koks dabar labiausiai paplitęs požiūris, kurį skleidžia musulmonų bendruomenių lyderiai JAV?

– Šiuo metu musulmonų bendruomenės su LGBT žmonėmis dažniausiai susiduria per eisenas. Per tokį renginį jo dalyviai dažniausiai yra šventiškai nusiteikę ir neretai nekasdieniškai išsiskiriančiai apsirengę – juk tai šventė. Konservatyvūs musulmonai, pamatę eisenas, neretai nusprendžia, kad „visi homoseksualūs žmonės yra būtent tokie“. Taigi nuomonę jie susikuria remdamiesi tik vienu specifiniu įvykiu, o kaip kas dieną gyvena homoseksualūs žmonės, jiems tarsi lieka nežinoma.

Šią nežinomybės sieną būtina sudaužyti. Kai žmonės supras, kad kiekvienas iš mūsų esame iš to paties molio, kad visi turime svajonių, visiems mums reikia santykių, kompanijos, artimo intymaus ryšio (juk tai universalūs žmogiški troškimai), tada šis suvokimas padės įveikti stereotipus ir iškreiptus vaizdinius, kuriuos lyderiai, žmonės, turintys žodžio sklaidos galią, neretai akcentuoja bendruomenės nariams.

– Kaip į Orlando žudynes sureagavo musulmonų bendruomenių lyderiai?

– Tai labai įdomu. Dabar stebime labai staigų ir didelį pasikeitimą musulmonų lyderių retorikoje. Tikriausiai pirmą kartą istorijoje jie vartoja terminą LGBT ir nebevartoja senoviško negatyvų atspalvį turinčio ankstesnio žodžio. Apskritai musulmonų bendruomenė Amerikoje labai vieningai pasmerkė išpuolį Orlande ir ne vienas viešai skelbė remiantis LGBT bendruomenę ir nelaimės akivaizdoje stovintis su ja petys į petį.

Tačiau, kaip toli yra pažengusi tikroji tolerancija, atsiskleis jų tolimesniuose veiksmuose ir pasisakymuose apie homoseksualius musulmonus. Šiuo metu tarsi taikomas dvigubas standartas. Jie sako priimantys LGBT bendruomenę, tačiau homoseksualių asmenų diskriminacija musulmonų bendruomenių viduje išlieka, kai kurie lyderiai tvirtina, kad islamą išpažįstančių homoseksualių žmonių pripažinti negalima.

– Viena iš Omaro Mateeno išpuolio motyvų versijų ta, kad radikalūs kai kurių islamo lyderių pasisakymai apie homoseksualumą jį paskatino imtis žiaurių veiksmų ir kad jis galėjo turėti seksualinės orientacijos sutrikimų, todėl taip išliejo sukauptą agresiją. Kokius veiksmus gali paskatinti radikalūs islamo lyderių pasisakymai?

– Kokie buvo teroristo motyvai, manau, niekados iki galo nesužinosime. Gali būti daugybė veiksnių. Į negatyvius, atstumiančius pasisakymus kiekvienas reaguos skirtingai ir ne kiekvienas imsis žudyti. Galbūt jis turėjo psichikos sutrikimų ar dar kokių nors kitų problemų. Tačiau vienas dalykas tikrai aiškus – turime būti labai atsargūs siųsdami žinią homoseksualiems musulmonams ir LGBT apskritai.

Lyderių požiūris neabejotinai turi įtakos žmogaus psichikai. Dažniausiai homoseksualūs musulmonai kenčia tyloje arba neretai pasirenka savižudybę. Labai labai retai žmogus visą susikaupusį pyktį ir nusivylimą pasauliu gali išlieti smurtinėmis priemonėmis. Galbūt taip jis siekia tapti herojumi ar kankiniu, ko galbūt galėjo siekti žudikas O. Mateenas.

Taigi bendruomenių lyderiai turi būti labai atsargūs pasirinkdami žmones, kuriems leidžiama garsiai ir plačiai kalbėti. Vienas musulmonų lyderių pačiame Orlando mieste, šiitų mokslininkas, buvo aršus mirties bausmės homoseksualiems musulmonams šalinininkas. Ir jis nėra toks vienintelis. Privalome tokius asmenis identifikuoti ir neleisti jiems skleisti neapykantos mūsų bendruomenėse, miestuose ir šalyje.

– Sakėte, kad įvyko didelis lūžis musulmonų lyderių retorikoje – jie pripažįsta LGBT bendruomenę, vartoja šį terminą. Kas paskatino tokį staigų lūžį?

– Tai nustebino daugelį. Galbūt jie jaučia didelį spaudimą gyvendami daugiakultūrėje šalyje ir, augant antimusulmoniškai atmosferai, privalo priimti sprendimus, kurie baimę islamą išpažįstančių žmonių atžvilgiu mažintų. Tačiau tikras lūžis bus tada, kai islamo lyderiai priims homoseksualius musulmonus į savo bendruomenę. Tai būtų paramos grupės homoseksualiems žmonėms, paramos grupės jų tėvams. Labai svarbu ir teologinis švietimas.

Pats tuo užsiimu, apie tai bus mano greitai pasirodysianti knyga „Islamo teisė ir tos paties lyties musulmonų santuoka“. Kai žmonės susipažins su islamo mokslu paremtais argumentais, jie turės ką atsakyti homofobiškiems islamo lyderiams. Tokie maži žingsneliai padėtų priartėti prie dar didesnių pokyčių tarp musulmonų ir ypač laisvesnės visuomenės, kokios yra Šiaurės Amerikoje, Europoje. O tik dar vėliau pokyčiai prasidėtų Artimuosiuose Rytuose ar Pietų Azijoje.

– Kaip Koranas traktuoja homoseksualumą? Juk tikriausiai neretai daugelis islamo tiesų priklauso nuo to, kaip interpretuojamas Koranas?

– Taip, viskas priklauso nuo to, kaip mes interpretuosime tekstą. Jei norima valdyti žmones per jų baimes, kompleksus, agresiją, pasirenkama viena interpretacija. Jei norima judėti teisingumo, užuojautos, susitaikymo link, pasirenkama kita interpretacija. Kuo daugiau bus garsiai kalbančių musulmonų, pasirenkančių moderniųjų musulmonų interpretaciją, tuo greičiau pamatysime islamo pokyčius.