M. Rutte Vašingtone lankysis pirmadienį ir antradienį.

Šio vizito metu jis planuoja surengti derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu ir Kongreso nariais.

„Susitiksiu su rytoj atvyksiančiu generaliniu sekretoriumi, – sekmadienio vakarą žurnalistams Vašingtone sakė JAV prezidentas. – Bet iš esmės mes ketiname nusiųsti jiems įvairių labai sudėtingų (ginklų) ir jie mums už juos 100 proc. sumokės.“

Sekmadienį vienas svarbiausių D. Trumpo sąjungininkų, Pietų Karolinos respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pareiškė, kad daugiau kaip trejus metus trunkantis karas Ukrainoje artėja prie lemiamos akimirkos, nes JAV prezidentas rodo vis didesnį susidomėjimą padėti Kyjivui kovoti.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti šį karą ir paskelbė jį vienu svarbiausių savo prioritetų.

„Artimiausiomis dienomis pamatysite rekordinį ginklų srautą, kuris padės Ukrainai apsiginti“, – sakė senatorius televizijos CBS laidoje „Face the Nation“.

Jis pridūrė: „Vienas didžiausių (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino padarytų klaidų – žaisti su Trumpu. Ir jūs tik stebėkite, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis bus dedamos didžiulės pastangos, kad Putinas sėstų prie derybų stalo.“

D. Trumpas praėjusią savaitę paskelbė, kad pirmadienį padarys „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos.

Tačiau sekmadienį JAV prezidentas atsisakė pateikti daugiau informacijos apie būsimą pareiškimą.

„Rytoj viskas paaiškės“, – pasakė jis.

„Atėjo laikas tai padaryti“

Konektikuto senatorius demokratas Richardas Blumenthalis CBS laidoje nurodė, kad Vašingtonas ir Europos pareigūnai derasi dėl susitarimo, kuriuo 300 mlrd. dolerių vertės įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.

„Atėjo laikas tai padaryti“, – nurodė senatorius.

Penktadienį M. Rubio teigė, kad JAV pagaminti ginklai, kurių prašo Ukraina, yra dislokuoti pas NATO sąjungininkus Europoje. Pasak jo, šiuos ginklus Ukrainai būtų galima perduoti greičiau, o Europos šalys įsigytų jų pakaitalus iš Jungtinių Valstijų.

Sekmadienį Prancūzijos laikraštyje „La Tribune Dimanche“ paskelbtame interviu prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Europos pareigūnai D. Trumpo administracijai pateikė argumentus dėl oro gynybos pajėgumų stiprinimo visuose būsimuose paketuose.

Jis pridūrė, kad Prancūzija turi „pajėgumų trūkumą“ ir turės laukti iki kitų metų, kol galės Ukrainai pristatyti naujų raketų „žemė-oras“.

D. Trumpas taip pat susiduria su respublikonų ir demokratų, taip pat Europos sąjungininkų raginimais paremti teisės aktus Senate, kuriais siekiama paralyžiuoti Maskvos naftos pramonę ir įvesti naujas sankcijas Rusijai.

Juose iš dalies raginama įvesti 500 proc. tarifą prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą, dujas, uraną ir kitus eksportuojamus produktus.

Tai turėtų didžiulį poveikį Brazilijos, Kinijos ir Indijos, kurioms tenka didžioji dalis Rusijos prekybos energijos ištekliais, ekonomikai.

„Didžiausios kaltininkės yra Kinija, Indija ir Brazilija, – sakė L. Grahamas. – Mano tikslas – užbaigti šį karą. Ir vienintelis būdas užbaigti šį karą yra sučiupti žmones, kurie remia Putiną – priversti juos rinktis tarp Amerikos ekonomikos ir pagalbos Putinui.“

Šios pajamos yra itin svarbios Rusijai, siekiančiai toliau finansuoti karo mašiną, ypač Maskvai susiduriant su JAV ir Europos sankcijomis, kurios paveikė finansų, energetikos, transporto ir technologijų sektorius.

„Gražiai kalba, o naktį bombarduoja žmones“

D. Trumpas jau kelis mėnesius grasina įvesti naujas sankcijas Rusijos naftos pramonei, tačiau vis atidėlioja šiuos veiksmus.

Tačiau pastarosiomis dienomis D. Trumpas negailėjo kritikos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Jis taip gražiai kalba, o naktį bombarduoja žmones, – pareiškė D. Trumpas. – Mums tai nepatinka.“

Kongresas jau kurį laiką buvo pasirengęs imtis veiksmų dėl L. Grahamo ir R. Blumenthalio remiamų teisės aktų.

Įstatymo projektas sulaukė didžiulio palaikymo Senate, tačiau respublikonų lyderiai laukė, kol D. Trumpas uždegs žalią šviesą jo įgyvendinimui.

Baltieji rūmai yra išreiškę tam tikrų abejonių dėl šio teisės akto.

D. Trumpas yra leidęs suprasti, kad nori turėti visišką valdžią išimčių suteikimo procese, kad galėtų panaikinti sankcijas, muitus ar kitas nuobaudas neperduodamas kontrolės Kongresui.

Pirminiame įstatymo projekte numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis prezidentas gali sustabdyti nuobaudų taikymą, tačiau, jei pažeidimai pasikartoja, jis gali nedelsdamas vėl jas pritaikyti.

L. Grahamas pareiškė, kad D. Trumpui bus leista 180 dienų netaikyti sankcijų kitoms šalims, taip pat jis galės pratęsti išimties taikymą.

Kai kurie demokratų įstatymų leidėjai išreiškė susirūpinimą dėl išimčių, tačiau R. Blumenthalis tai sumenkino, teigdamas, kad teisės aktas suteiks D. Trumpui „kūjį“, kurį jis galės panaudoti prieš Kremliaus šeimininką.

„Įstatymo projekte numatyta išimties formuluotė labai panaši į ankstesnių panašių priemonių nuostatas“, – sakė senatorius.

Jis pridūrė: „Manau, kad dabar svarbiausia yra mūsų vienybė.“