NATO ir Rusija trečiadienį surengs savo pirmąsias derybas po to, kai Varšuvoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime buvo pritarta sprendimui sustiprinti bloko dalyvavimą Rytų Europoje, padidėjus nuogąstavimams dėl Kremliaus ekspansionizmo.

28 šalių aljanso ir Rusijos ambasadoriai susitiks pirmąkart nuo balandžio ir tik antrąsyk nuo 2014 metų, kai Ukrainos krizė smarkiai atšaldė santykius tarp NATO ir Maskvos.

Aljansas nurodė informuosiantis Maskvą apie praeitą savaitė patvirtintą sprendimą pasiųsti keturis batalionus – apie 4 tūkst. karių – į Lenkiją ir Baltijos šalis, kurios reiškė susirūpinimą dėl didžiosios rytų kaimynės veiksmų po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Maskva savo ruožtu sakė aptarsianti grėsmę, keliamą JAV priešraketinės gynybos skydo, kurį NATO paskelbė veikiančiu per viršūnių susitikimą Lenkijos sostinėje, taip pat pateiksianti pasiūlymų, kaip būtų galima padidinti skrydžių saugumą virš Baltijos jūros.

„Sąjungininkai ir Rusija aptars tris temas: krizę Ukrainoje, karinį skaidrumą ir saugumo padėtį Afganistane“, – sakė NATO atstovė Carmen Romero (Karmen Romero).

„Laikydamiesi skaidrumo dvasios informuosime Rusiją apie svarbius sprendimus, kuriuos priėmėme Varšuvoje praeitą savaitę, kad padidintume savo saugumą“, – pridūrė ji.

Rusija griežtai kritikavo NATO sprendimą sustiprinti savo rytinio sparno gynybą, kaltindama Aljansą agresija ir perspėdama, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Tačiau NATO tvirtina, kad Aljanso veiksmai yra griežtai gynybinio pobūdžio.

„Nekelia grėsmės Rusijai“

„NATO nekelia grėsmės Rusijai. Mes nesiekiame konfrontacijos. Toliau siekiame konstruktyvių ryšių su Rusija, kai Rusijos veiksmai padarys tai įmanoma“, – pabrėžė C. Romero.

„Rytdienos (trečiadienio) susitikimas yra ženklas, kad NATO vykdo savo įsipareigojimą palaikyti politinį dialogą su Rusija“, – sakė ji.

Per vėliausią tarybos posėdį, įvykusį balandį Briuselyje, išliko „didelių nesutarimų“ tarp NATO ir Briuselio dėl Ukrainos ir kitų klausimų, nors viltasi, kad abiem pusėms gali pavykti sumažinti jau ne vienerius metus tvyrančią didelę įtampą.

Maskva savaitgalį pareiškė, kad NATO yra susitelkusi į „neegzistuojančią“ Rusijos grėsmę ir apkaltino, kad Aljansas „egzistuoja kažkokioje karinėje politinėje veidrodžių karalystėje“.

„Priešingai objektyviems taikos ir stabilumo išsaugojimo Europoje interesams... Aljansas koncentruoja savo pastangas į neegzistuojančios grėsmės iš Rytų atgrasymą“, – pažymėjo Maskva.

Aptars Baltijos jūros saugumą

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kalbėjo santūresniu tonu, sakydama, kad Maskva planuoja per derybas Briuselyje iškelti klausimą dėl „didesnio aviacijos saugumo Baltijos jūros regione“.

Rusijos kaimynės Baltijos šalys kaltina Maskvą pastaraisiais mėnesiais reguliariai pažeidinėjus, taip pat skundžiasi, kad Rusijos kariniai orlaiviai skraido išjungtais elektroniniais atsakikliais – prietaisais, leidžiančiais radarams atpažinti lėktuvus ir išvengti susidūrimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį paragino, kad visi kariniai orlaiviai, skraidantys Baltijos jūros regione, būtų nuolat įjungę savo atsakiklius.

Per derybas su NATO Maskva taip pat „pabrėš pavojus strateginiam stabilumui, iškilusius dėl tęsiamos JAV ir NATO priešraketinės gynybos sistemos Europoje plėtros“, nurodė M. Zacharova.

NATO tvirtina, kad tas skydas turi apsaugoti nuo Irano arba potencialių nevalstybinių piktavališkų veikėjų raketų atakų, bet nekelia jokios grėsmės Rusijos ginkluotųjų pajėgų atgrasomajam poveikiui.