Svarstoma, ar šių metų NATO viršūnių susitikimas suvienys didžiausią pasaulyje saugumo organizaciją dėl naujo įsipareigojimo didinti gynybos išlaidas, ar atvirkščiai – padidins nesutarimus tarp 32 sąjungininkių.

Vos prieš savaitę atrodė, kad viskas bus gerai. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) buvo optimistiškai nusiteikęs, kad Europos Sąjungos (ES) narės ir Kanada pirmą kartą įsipareigos investuoti į gynybą bent tiek procentų nuo savo šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) kiek JAV.

Tačiau tuomet Ispanija atmetė naująjį NATO 5 proc. gynybos išlaidų tikslą, pavadindama jį neracionaliu. Visgi D. Trumpas toliau reikalauja siekti šio tikslo. Aljansas yra bendro susitarimo pagrindu veikianti institucija, kuriam reikia vieningos visų 32 valstybių narių paramos.

Kitą dieną D. Trumpas pareiškė, kad pačios JAV neturėtų laikytis šio tikslo.

„Nemanau, kad mes turėtume, bet manau, kad jie turėtų“, – sakė jis apie kitus Aljanso narius.

D. Trumpas užsipuolė ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybę, sakydamas: „NATO turės susitvarkyti su Ispanija. Ispanija buvo pagarsėjusi mažais mokėjimais“. Jis taip pat kritikavo Kanadą kaip „mažai mokančią“ valstybę.

Pernai Ispanija gynybai skyrė mažiau nei 2 proc. BVP.

Tada D. Trumpas įsakė bombarduoti Irano branduolinius objektus. 2003 metais JAV vadovaujamas karas prieš Iraką smarkiai suskaldė NATO, Prancūzijai ir Vokietijai pasipriešinus puolimui, o Jungtinei Karalystei (JK) ir Ispanijai prisijungus prie koalicijos.

Europos sąjungininkės ir Kanada taip pat nori, kad Ukrainos klausimas aukščiausiojo lygio susitikime būtų prioritetinis. Kita vertus, jos taip pat baiminasi, kad D. Trumpas nenorėtų, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidurtų dėmesio centre.

Trumpas aukščiausiojo lygio susitikimas

Dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje antradienį vyks neoficiali vakarienė, o trečiadienio rytą – viena darbo sesija.

Šiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime daugelis temų bus aptariamos glaustai, nepaisant to, kad jų veiksmų pasekmės gali būti jaučiamos ne vienerius metus.

1949 metais 12 valstybių įkūrė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, siekiant atremti Šaltojo karo metu atremti Sovietų Sąjungos grėsmę Europos saugumui, ypač su stipriu JAV buvimu žemyne.

Konfrontacija su Maskva yra Vašingtono DNR. Taikos palaikymas už euroatlantinės erdvės ribų į ją neįeina.

Nuo tada, kai prieš 75-erius metus buvo pasirašyta Vašingtono sutartis, prie NATO prisijungė 32 valstybės. Pernai prie jų prisijungė Švedija, nuogąstaudama dėl vis agresyvėjančios Rusijos politikos.

NATO kolektyvinio saugumo garantija – 5-asis straipsnis – yra jos patikimumo pagrindas.

5-ajame straipsnyje numatyta, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu.

D. Trumpas užsiminė, kad yra įsipareigojęs laikytis šio pažado, tačiau taip pat pasėjo abejonių dėl savo ketinimų. Jis pažymėjo, kad JAV ketina likti Aljanso nare.

NATO vadovauja civilis, tačiau svarbus vaidmuo tenka JAV ir jų kariuomenei

JAV laikomos galingiausia NATO nare. Jos gynybai išleidžia daug daugiau nei bet kuri kita sąjungininkė ir savo karine galia gerokai lenkia savo partneres. Vašingtonas tradiciškai vadovavo šiai darbotvarkei, tačiau, valdant D. Trumpui, JAV atsitraukė.

JAV branduolinis arsenalas užtikrina strateginį atgrasymą prieš potencialius priešininkus.

Kasdieniam NATO darbui vadovauja buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte.

Būdamas vyriausiasis civilinis pareigūnas, jis pirmininkauja beveik kas savaitę vykstantiems Šiaurės Atlanto Tarybos ambasadorių susitikimams Briuselyje.

Jis stengiasi skatinti konsensusą ir kalba visų narių vardu.

NATO karinė būstinė įsikūrusi kitame Belgijos mieste – Monse. Jai visada vadovauja aukščiausio rango JAV karininkas.

Ukrainos vaidmuo susitikime neaiškus

D. Trumpui reikalaujant didesnių išlaidų gynybai, neaišku, koks vaidmuo aukščiausiojo lygio susitikime teks Ukrainai.

V. Zelenskis buvo pakviestas, tačiau neaišku, ar kokia nors forma jis dalyvaus susitikime. Tačiau antradienį numatytoje vakarienėje jis greičiausiai pasirodys. Tokiuose susitikimuose paprastai dominuoja Rusijos karas Ukrainoje.

Apskritai pati NATO neginkluoja Ukrainos. Kaip organizacija ji neturi jokių ginklų. Ji teikia tik neletalinę paramą – degalus, maisto davinius, medicinos reikmenis, neperšaunamąsias liemenes ir įrangą, skirtą kovoti su dronais ar minomis.

Tačiau Aljanso narės Ukrainai siunčia ginklus. Europos šalys pernai suteikė apie 60 proc. karinės paramos Ukrainai. NATO koordinuoja šių ginklų tiekimą per Lenkijos pasienyje esantį centrą ir padeda organizuoti Ukrainos karių mokymus.

NATO gynybos planai

Pagrindinė sąjungininkų įsipareigojimo ginti vieni kitus dalis yra atgrasyti Rusiją ar bet kurį kitą priešą nuo puolimo. Suomija ir Švedija neseniai įstojo į NATO būtent dėl šios priežasties.

Pagal naujuosius planus NATO siektų per 30 dienų parengti iki 300 tūkst. karių, kurie galėtų atremti bet kokią ataką sausumoje, jūroje, ore ar kibernetinėje erdvėje. Tačiau ekspertai abejoja, ar sąjungininkai sugebės sutelkti reikiamą karių skaičių.

Kalbama ne tik apie karių ir įrangos skaičių. Priešininkas būtų mažiau linkęs mesti iššūkį NATO, jei manytų, kad sąjungininkai panaudos savo kontroliuojamas pajėgas. D. Trumpo grasinimai JAV sąjungininkėms, įskaitant muitų joms įvedimą, susilpnino šį atgrasymą.

JAV tenka didžiausia NATO finansavimo našta

JAV eilę metų gynybai skiria daug lėšų, todėl jų ginkluotosios pajėgos turi daugiau personalo ir geresnės ginkluotės, taip pat daug transporto ir logistikos priemonių.

Tačiau kitos sąjungininkės taip pat pradeda didinti išlaidas gynybai. Nuo 2014-ųjų, kai Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO narės po ilgus metus besitęsusių gynybos biudžetų karpymų įsipareigojo didinti išlaidas.

Nuo 2022-ųjų, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, NATO sąjungininkės susitarė, kad narės gynybai išleis minimaliai 2 proc. BVP. Pernai 22 iš 32 jos narių įvykdė šį Aljanso nustatytą tikslą. Prieš dešimtmetį šį tikslą buvo pasiekusios tik trys NATO narės.

Per Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą sąjungininkės ketino susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 3,5 proc. BVP pagrindiniams kariniams poreikiams ir dar 1,5 proc. – platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms, kurios apimtų tiltų, uostų ir aerodromų gerinimą ar visuomenės parengimą būsimiems konfliktams.

Susitikimo išvakarėse M. Rutte pareiškė, kad naujas įsipareigojimas dėl išlaidų gynybai bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Aljansas galėtų atgrasyti Rusiją.

„Investicijų į gynybą plane, dėl kurio sąjungininkai susitars Hagoje, nustatomas naujas atskaitos taškas – 5 procentai BVP, kurie turi būti investuojami į gynybą. Tai didelis šuolis, kuris yra ambicingas, istorinis ir labai svarbus siekiant užtikrinti mūsų ateitį“, – sakė M. Rutte.