NATO narės pasiruošusios bendrai reaguoti į atakas kosmose | Diena.lt

NATO NARĖS PASIRUOŠUSIOS BENDRAI REAGUOTI Į ATAKAS KOSMOSE

NATO lyderiai pirmadienį išplėtė kolektyvinės gynybos nuostatos „vienas už visus, visi už vieną“ apibrėžimą – dabar šis principas bus taikomas ir kolektyviniam atsakui į atakas kosmose.

Remiantis NATO steigiamosios Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju punktu, bet kurios iš 30 sąjungininkių užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu. Iki šiol šis principas buvo taikomas tik tradiciškesnėms karinėms atakoms sausumoje, jūroje ar ore, o pastaruoju metu – ir virtualioje erdvėje.

Po pirmadienį įvykusio viršūnių susitikimo paskelbtame pareiškime lyderiai pareiškė, kad „atakos į, iš ar pačiame kosmose“ galėtų būti iššūkis NATO, keliantis grėsmę „nacionalinei ir euroatlantinei gerovei, saugumui bei stabilumui, ir galėtų būti tokios pat žalingos šiuolaikinei visuomenei kaip ir įprastinės atakos“.

„Tokie išpuoliai gali nulemti 5-ojo straipsnio taikymą. Sprendimą, kada tokie išpuoliai nulems 5-ojo straipsnio taikymą, kiekvienu konkrečiu atveju priims Šiaurės Atlanto taryba“, – nurodoma pareiškime.

Aplink Žemę orbitą šiuo metu skriejantys apie 2 tūkst. palydovų – daugiau nei pusę jų valdo NATO šalys – leidžia, be kita ko, veikti mobiliesiems telefonams, teikti bankininkystės paslaugas ir rengti orų prognozes. Kariuomenių vadai kliaujasi kai kuriais palydovais, kad galėtų orientuotis, palaikyti ryšius, dalytis žvalgyba ir aptikti paleidžiamas raketas.

2019 metų gruodį NATO lyderiai paskelbė, kad kosmosas yra Aljanso „penktoji operacijų sritis“ po sausumos, jūros, oro ir elektroninės erdvės. Daugelis valstybių narių yra susirūpinusios dėl, jo nuomone, vis agresyvesnio Kinijos ir Rusijos elgesio kosminėje erdvėje.

Maždaug 80 šalių yra iškėlusios palydovus, be to, šioje srityje vis aktyviau veikia privačios bendrovės.

Pažymėtina, kad 9-ajame dešimtmetyje tik nedidelė dalis NATO ryšių buvo perduodama per palydovus. Mūsų dienomis šis rodiklis siekia mažiausiai 40 procentų. Šaltojo karo metu NATO turėjo daugiau nei 20 stočių, tačiau naujos technologijos reiškia, kad didžiausia pasaulyje saugumo organizacija gali padvigubinti savo aprėptį, pasitelkdama tik penktadalį šių pajėgumų.

NATO kolektyvinės gynybos nuostata buvo suaktyvinta tik kartą – kai valstybės narės suteikė Jungtinėms Valstijoms pagalbą po 2001 metų rugsėjo 11 atakų.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sukėlė JAV sąjungininkėms, ypač besiribojančioms su Rusija – tokioms kaip Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija – didelį susirūpinimą savo pareiškimu, kad jis galėtų neginti šių šalių, jeigu jos nepadidintų savo gynybos biudžeto.

Perėmęs prezidento postą, Joe Bidenas (Džo Baidenas) stengiasi nuraminti šias sąjungininkes. Įvykusiu viršūnių susitikimu jis pasinaudojo kaip formalia proga pavirtinti Amerikos įsipareigojimus savo sąjungininkams Europoje ir Kanadoje.

J. Bidenas pirmadienį pareiškė, kad 5-asis straipsnis yra „šventa pareiga“ tarp sąjungininkų.

„Tiesiog norėčiau, kad visa Europa žinotų, jog Jungtinėmis Valstijomis galima pasikliauti“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Gairės: NATO, gynyba, Kosmosas
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

geriau

kosmosa palikit ateiviams nes kai jiems kantrybe truks tai nepades niekas nes jie stebi sito agresyvaus durnyno veiksmus ir momentaliai /atsaldys/ agresija tik jie nenor i to ir tykisi supratingumo kurio iki siol deja nera nes prie vairo sedi ireminti blogio tarnai ?...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS