Vienas aukštas pareigas užimantis NATO generolas trečiadienį pareiškė, kad išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kalbos dėl šalies planų atsisakyti Šiaurės Atlanto sutarties įsipareigojimų, nėra rimtos, nes joks prezidentas „neišdrįs“ suardyti šio kertinio aljanso, itin svarbaus tiek Amerikai, tiek jos sąjungininkėms.

Čekijos armijos generolas Petras Pavelas sakė, kad NATO kolektyvinės gynybos principą apibrėžiančiame Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje yra aiškiai suformuluota, kad Aljansas besąlygiškai ateis į pagalbą bet kuriai savo narei, jeigu ji būtų užpulta.

P. Pavelas, pirmininkaujantis NATO Kariniam komitetui, šiuos komentarus naujienų agentūrai AP išsakė prieš ateinantį savaitgalį Kanados mieste Halifakse vyksiantį Tarptautinį saugumo forumą – pirmąją didelę nacionalinio saugumo konferenciją po D. Trumpo pergalės praeitą savaitę vykusiuose rinkimuose.

Vien D. Trumpo pasvarstymų per prezidento rinkimų kampaniją, kad jis spręstų dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo tik įvertinęs sąjungininkės, kuriai reikalinga bloko pagalba, finansinių įsipareigojimų vykdymą, gali supurtyti saugumo architektūros, lėmusios Europos stabilumą po Antrojo pasaulinio karo, pamatus. Tokiu atveju būtų paveiktos ir Estija, Latvija ir Lietuva, jei jas užpulti nuspręstų Rusija.

Be to, D. Trumpas pavadino NATO „atgyvenusia“ organizacija ir Amerikai nenaudingu susitarimu.

„Transatlantiniai santykiai tęsiasi jau beveik 70 metų ir yra tokie įpareigojantys, kad nė vienas Amerikos prezidentas neišdrįstų jų suardyti. Manau, kad nei vienas net nenorėtų to daryti, nes mes, esantys abiejuose Atlanto vandenyno krantuose, suprantame, kad NATO yra svarbi tiek Europos sąjungininkėms, tiek Šiaurės Amerikai. Todėl privalome turėti sutartį, įpareigojančią mus visus“, – sakė P. Pavelas.

„Tikrai manau, kad nėra rimtos grėsmės, kad būtų keliami klausimai dėl NATO principų“, – pridūrė jis.

JAV administracijos neretai priekaištaudavo – kai kada itin aštriai – kad daugelis NATO narių neprisideda prie Aljanso biudžeto. JAV įnašas sudaro per 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų. Tik keturios kitos sąjungininkės – Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija – laikosi minimalaus NATO reikalavimo skirti gynybos reikmėms 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Gins tik mokančias už gynybą

D. Trumpas savo ruožtu laikosi nuomonės, kad išlaidų gynybai skyrimas būtų išankstinė sąlyga, apsprendžianti Amerikos pasirinkimą, ar ginti į pavojų papuolusią sąjungininkę. Jeigu tokie perspėjimai būtų įgyvendinti, jie būtų netikėtas galingiausios NATO valstybės atotrūkis nuo ligšiolinės politikos Aljanso, save vadinančio sėkmingiausiu pasaulio istorijoje kariniu bloku, atžvilgiu.

„Penktasis straipsnis yra gana aiškus, – sakė P. Pavelas. – Manau, šio įsipareigojimo bus laikomasi bet kokioje situacijoje. Taip pat man atrodo, kad visos Europos sąjungininkės turėtų visokeriopai stengtis vykdyti savo įsipareigojimus.“

P. Pavelas nurodė, kad yra „visiškai pagrįsta“, kad bus didinamas spaudimas narėms vykdyti įsipareigojimu. Jis sutiko, kad JAV tenka pernelyg didelė naštos dalis, bet nepritarė neigiamam D. Trumpo požiūriui į NATO. „Tikrai nevadinčiau NATO atgyvenusia. NATO yra kaip visada svarbi“, – sakė jis.

Čekų generolas taip pat paminėjo, kad Rusija siekia politinių tikslų naudodama karinę jėgą, o XXI amžiuje tai yra nepriimtina.

„Esame liudininkai pirmojo jėga pasiekto neteisėto ribų pasikeitimo nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė jis galvoje turėdamas Krymą.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metų kovą, kai Ukrainoje po kelis mėnesius trukusių protestų buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas. Dar po mėnesio Rytų Ukrainoje kilo separatistinis konfliktas su prorusiškais sukilėliais, palaikomais Maskvos.

Vakarų šalys reagavo į Maskvos veiksmus Kryme ir paskelbė Rusijai ekonomines sankcijas

P. Pavelas išreiškė viltį, kad D. Trumpas, tapęs išrinktuoju JAV prezidentu, pradės švelninti savo pareiškimus.