NATO PALAIKO RUSIJOS AGRESIJĄ KENČIANČIĄ UKRAINĄ

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pažadėjo Aljanso paramą Ukrainai, krečiamai kruvino prorusiško separatistinio konflikto rytiniuose šalies regionuose.

Nuo 2014 metų balandžio, kai Rusijos palaikomi separatistai pradėjo ginkluotus veiksmus prieš proeuropietišką Kijevo vyriausybę, šalyje žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą, kad ši remia separatistus ginklais ir kariais, patenkančiais į Ukrainos teritoriją per vyriausybės nekontroliuojamą rytinę sieną, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„Rusija tęsia savo agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, bet NATO ir NATO sąjungininkės palaiko Ukrainą ir yra jūsų pusėje“, – J. Stoltenbergas sakė pradėdamas NATO ir Ukrainos komisijos posėdį Kijeve.

„Rusija privalo išvesti tūkstančius savo karių iš Ukrainos ir liautis rėmusi ginkluotas grupuotes“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Maskvos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, ir dabar yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų.

„Esame čia ir tam, kad pademonstruotumėme NATO solidarumą su Ukraina ir mūsų tvirtą paramą jūsų valstybės suverenumui bei teritoriniam vientisumui“, – sakė J.Stoltenbergas.

„NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins Rusijos neteisėtos ir neligitimios Krymo aneksijos“, – pabrėžė jis.

Vakar savo pirmo vizito į Kijevą atvykęs JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) paragino Maskvą žengti „pirmą žingsnį“, siekiant sušvelninti konfliktą Ukrainos rytuose.

JAV ir Europos Sąjunga taiko Rusijai sankcijas, nors Maskva neigia remianti prorusiškus separatistus.

Kelias narystės link?

Ukraina mano, kad įstojimas į NATO sustiprintų jos gynybines galias prieš buvusią sovietinių laikų šeimininkę Maskvą.

Ukrainos parlamentas birželį pritarė šalies planams siekti narystės šiame 29 valstybių gynybiniame bloke.

Parlamentas pritarė pataisoms, kuriose narystė NATO yra įvardijama kaip vienas iš šalies užsienio politikos prioritetų.

Tačiau Kremlių erzina NATO ekspansiją į, anot Maskvos, jos įtakos sferą buvusioje sovietinėje erdvėje.

Be to, Kijevas dar turi pateikti oficialų prašymą, kad pradėtų ilgai užtruksiantį ir daug politinių pastangų pareikalausiantį stojimo procesą.

P. Porošenka paaiškino, kad sunkumų kamuojama Ukraina trokšta įstoti į bloką, bet tam reikia imtis skausmingų politinių ir ekonominių reformų, tik tada šalis būtų pasiruošusi pateikti narystės prašymą.

„Mes esame pasiryžę reformoms..., kad būtų patenkinti narystės kriterijai“, – sakė žurnalistams P. Porošenka.

„NATO ir toliau palaikys Ukrainą jos kelyje į glaudesnius santykius su NATO“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Pradeda diskusiją

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paskelbė, kad Kijevas pradeda diskusiją su NATO dėl narystės veiksmų plano suteikimo.

„Mums atrodo būtina – ir šiandien tai aiškiai pareiškėme – pradėti diskusiją dėl narystės veiksmų plano suteikimo, ir mūsų pasiūlymai dėl diskusijos buvo su malonumu priimti“, – sakė P. Porošeka per spaudos konferenciją Kijeve.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Ukraina neatitinka stojimo į NATO kriterijų.

„Turime planą trejiems metams, iki 2020-ųjų. Tiksliai žinome, ką daryti. Pirmą kartą Ukrainoje kruopščiai parengtos gairės, ką ir kada daryti, kada Ukraina atitiks kriterijus, kada reformos bus įgyvendintos“, – pridūrė prezidentas.