Naujuoju NATO vadovu penktadienį paskirtas buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas, perimsiantis postą iš dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno).
„Ponas Stoltenbergas perims generalinio sekretoriaus funkcijas 2014 metų spalio 1 dieną, kai pono Fogho Rasmusseno (Fouho Rasmuseno) kadencija baigsis po 5 metų ir 2 mėnesių prie Aljanso vairo“, – nurodė Aljansas.
Šis paskyrimas paskelbtas kritišku Aljansui metu, kai krizė Ukrainoje padidino NATO reikšmę Europoje.
A.Foghas Rasmussenas iš posto pasitrauks rudenį po NATO šalių viršūnių susitikimo Velse. Tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis diplomatinis aktyvumas buvo smarkiai sustiprėjęs, nes narės siūlė įvairius kandidatus į generalinio sekretoriaus pareigas, aukščiausią politinį postą 28 valstybių kariniame aljanse.
„Nuoširdžiai sveikinu“, – parašė kolegai skandinavų politikui A.F.Rasmussenas penktadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Ekonomistas pagal išsilavinimą, radikalus gynybos aljanso priešininkas jaunystėje, J.Stoltenbergas stoja prie 28 valstybių transatlantinio aljanso vairo, kai Maskvai aneksavus Krymą, Europoje nerimaujama dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų telkimo prie rytinių NATO sienų.
„Pažįstu Jensą Stoltenbergą daugel metų, žinau, kad jis yra kaip tas žmogus, kuris remsis NATO jėgos ir sėkmės patirtimi“, – parašė sveikindamas jį iš Danijos A.F.Rasmussenas.
Galutiniame būsimo NATO vadovo svarstyme 55-erių J.Stoltenbergas buvo vienintelis kandidatas.
Beveik dešimtmetį vadovavęs vyriausybei, Darbo partijos Norvegijoje vadovas, J.Stoltenbergas išgarsėjęs kaip sutarimo meistras, matyt, bus naudingas geriems ryšiams su Rusija palaikyti.
Nors jis niekada nesižavėjo gynybos ar saugumo reikalais, būdamas kelių Norvegijos vyriausybių premjeru, įsitvirtino tarptautinėje erdvėje ir patobulino savo tarpvalstybinio derybininko įgūdžius.
Dvi iš eilės J.Stoltenbergo kadencijos (2005-2013) premjero poste yra neįprastai ilgas laikas net ir politiškai stabilioje Norvegijoje. Jam valdant šalis išlaviravo per didžiausią Europos pokario ekonominę krizę ir apsaugojo labai aukštą norvegų pragyvenimo lygį.
Buvęs premjeras net sugebėjo rasti tinkamus žodžius po 2011 metų žudynių sielvarto prislėgtai tautai nuraminti. Tačiau skilimas jo administracijoje, kuris atsiskleidė po Anderso Behringo Breiviko (Anderso Bėringo Breiviko) kruvinų išpuolių, per kuriuos žuvo 77 žmonės, iš jų 69 - Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje., J.Stoltenbergui daug kainavo – centro kairiųjų koalicija pralaimėjo dešiniesiems pernai rugsėjį vykusiuose rinkimuose.
Naujausi komentarai