Praėjusią savaitę Pchenjane gautoje žinutėje V. Putinas gyrė Šiaurės Korėjos karių, padedančių Maskvos karo veiksmams prieš Ukrainą, įsitraukimą, sakydamas, kad tai įrodė abiejų tautų „karinę brolybę“.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros apskaičiavo, kad Šiaurės Korėja 2024 metais į Rusiją – daugiausia į Kursko sritį – kartu su artilerijos sviediniais, raketomis ir tolimojo nuotolio raketų sistemomis pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių.
„Didvyriškas Korėjos liaudies armijos karių įsitraukimas į mūšius dėl Kursko srities išvadavimo iš okupantų ir vėlesnė Korėjos inžinierių veikla Rusijos žemėje aiškiai įrodė nenugalimą draugystę“, – rašė V. Putinas, kaip pranešė oficiali naujienų agentūra KCNA.
Jis pridūrė, kad „istorinės visapusiškos strateginės partnerystės sutarties“, pasirašytos per jo vizitą Pchenjane praėjusių metų birželį, nuostatos buvo įvykdytos „mūsų bendrų pastangų dėka“. Į paktą įtraukta abipusės gynybos nuostata, kuria įsipareigota nedelsiant suteikti karinę pagalbą, jei kuri nors šalis susidurtų su ginkluota agresija.
Tvirti Pchenjano ir Maskvos ryšiai „prisidės prie teisingos daugiapolio pasaulio tvarkos kūrimo“, sakė V. Putinas.
Seulo žvalgybos tarnyba apskaičiavo, kad žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, dislokuotų padėti Rusijai. Šiaurės Korėja tik balandį patvirtino, kad buvo pasiuntusi karius paremti Rusijos karą Ukrainoje, ir pripažino, kad jos kariai žuvo mūšyje.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip susijaudinęs Kim Jong Unas apkabina sugrįžusį kareivį, kuris atrodė priblokštas ir veidą įsirėmęs į lyderio krūtinę.
Po praėjusiais metais Maskvos ir Pchenjano sudaryto karinio susitarimo Seulas – tuomet valdė konservatyvioji Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) administracija – pareiškė, kad galėtų dar kartą apsvarstyti galimybę tiekti Kyjivui ginklus, nors vidaus politika draudžia tokį žingsmį. Tačiau tai neįvyko.
Naujausi komentarai