Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Kol kas neaišku, kokių nuolaidų yra pasiūliusios abi pusės, bet Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) aptarė, anot jo biuro „abipusiškai naudingą susitarimą“, kalbėdamasis telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).

J.-C.Junckerio administracijos vadovas Martinas Selmayras (Martinas Selmairas) nurodė, kad Atėnų pasiūlymas suteikia „gerą pagrindą pažangai“, nors pridūrė, kad jis prilygsta „gimdymui panaudojant chirurgines reples“, pabrėždamas pastangas išvengti Graikijos chaotiško pasitraukimo iš euro zonos.

Dėl šios krizės 19 euro zonos šalių lyderiai vėliau pirmadienį surengs neeilinį susitikimą Briuselyje, patirdami didelį spaudimą apsaugoti Graikiją nuo bankroto iki sparčiai artėjančio galutinio termino – birželio 30-osios, kai Atėnai turės grąžinti didelę sumą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).

Graikija sako, kad jos nauji pasiūlymas turi užtikrinti „galutinį sprendinį“ ir užbaigti priešpriešą tarp Atėnų bei jų skolintojų.

Atėnai paskelbė įtemptą susitikimų darbotvarkę prieš šį viršūnių susitikimą: A.Cipras pirmadienį planuoja susitikti su TVF, Europos Sąjungos ir Europos centrinio banko (ECB) vadovais.

Be to, pirmadienį taip pat įvyks ECB valdybos posėdis, kuriame bus tariamasi, ar reikia dar kartą padidinti finansavimą Graikijos bankams, kai panikos apimti indėlininkai iš savo sąskaitų šluoja didžiules sumas.

Jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo, Graikija tikriausiai neįstengs iki birželio 30 d. sumokėti TVF apie 1,5 mlrd. eurų, o tai gali lemti potencialiai chaotišką šalies pasitraukimą iš euro zonos.

Augant tarptautiniam susirūpinimui dėl Atėnų skolų krizės, sekmadienį keli tūkstančiai žmonių susirinko į demonstraciją Briuselyje, kviesdami parodyti solidarumą su finansinėje aklavietėje atsidūrusia šalimi.

Panaši akcija vyko ir Amsterdame, kur palaikyti Graikijos susirinko keli šimtai žmonių.

Pačiuose Atėnuose daugiau nei 7 tūkst. žmonių antrą kartą per savaitę išėjo į gatves protestuoti prieš griežto taupymo politiką. Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Kitokia Europa su Cipru“ ir „Negalite šantažuoti žmonių, valstybė neparduodama“.

Tuo tarpu didžiausio Graikijos banko vadovė pareiškė tikinti, kad „sveikas protas paims viršų“ ir abi pusės pasieks susitarimą.

„Manau, būtų tikra beprotystė nesutariant dėl dviejų ar trijų milijardų (eurų) leistis į tokius nežinomus vandenis ir taip rizikuoti tiek euro zonai, tiek Graikijai“, - sakė Graikijos nacionalinio banko vadovė Luka Kaceli (Louka Katseli) BBC radijui.

Tarptautinis valiutos fondas buvo pakviestas prisidėti prie pagalbos Graikijai 2009-ųjų pabaigoje, kai skolų naštos slegiama šalis nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose.

ES dalyvavimas didžiulėje gelbėjimo programoje, pagal kurią šaliai buvo suplanuota skirti 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones ir reformas, turi baigtis šio mėnesio pabaigoje, o TVF pagalba buvo numatyta iki 2016 metų kovo.

Derybos tarp Graikijos ultrakairiosios vyriausybės ir jos tarptautinių skolintojų pateko į aklavietę nerandant kompromiso dėl reformų, kurių reikalaujama manais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Imta kalbėti ir apie galimybę pratęsti Europos pagalbą.

Graikijos vyriausybė į finansinės pagalbos pratęsimą žiūri kaip į galimybę išjudinti šalies ekonomiką ir griežtai atsisako imtis naujų taupymo priemonių.

Vyriausybė taip pat nori, kad būtų sumažinta Graikiją slegianti milžiniška skola, kuri kovą sudarė 312,7 mlrd. eurų arba 174,7 proc. šalies BVP.

Tarptautiniai skolintojai atmetė virtinę Atėnų pasiūlymų, teigdami, kad šalis turi įgyvendinti tas reformų ir taupymo priemones, kurių iš jos reikalaujama.

Graikijos valstybės reikalų ministras ir artimas A.Cipro sąjungininkas Alekas Flamburaris (Alekos Flambouraris) šeštadienį sakė, kad Atėnai pateiks peržiūrėtus pasiūlymus, kurie „pašalina spragą“, tačiau prognozavo, kad Graikijos kreditoriai visgi nebus jais patenkinti, pranešė šalies žiniasklaida.

Likimas bus didžia dalimi nuspręstas šiandien

Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas“ pirmadienį, Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras pareiškė likus kelioms valandoms iki euro zonos lyderių nepaprastojo susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas Atėnų skolų krizės klausimas.

Per pastaruosius kelis mėnesius buvo surengta daug aukšto lygio susitikimų, bet „šis kartas yra lemiamas“, komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) sakė Prancūzijos radijui ir pridūrė manantis, kad per šį viršūnių susitikimą bus įmanoma pasiekti susitarimą, kuris leistų Graikijai išvengti bankroto.

Prancūzija pagyrė naujus pasiūlymus

Prancūzijos finansų ministras pirmadienį pagyrė „kokybiškai“ atliktą Graikijos darbą, Atėnams pateikus naujausius pasiūlymus dėl šalies skolų krizės, likus kelioms balandoms iki neeilinio Europos lyderių susitikimo, kur bus svarstomas šis klausimas.

„Matau darbą, kuris buvo atliktas. Tai kokybiškas darbas“, – ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) sakė Prancūzijos radijui, pridūręs, kad derybos tęsiamos „geromis sąlygomis“.

Atmeta perteklinio biudžeto ir mažesnių pensijų galimybę

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį atmetė galimybę pagal susitarimą su skolų naštos slegiamos šalies tarptautiniais kreditoriais sutikti su pensijų karpymu, didesniais energijos mokesčių tarifais ir pertekliniu biudžetu.

Tai jis pareiškė atvykęs į Briuselį dalyvauti skubiai sušauktame euro zonos valstybių viršūnių susitikime. 

„Esame čia, kad sudarytume perspektyvų ekonominį susitarimą“, - sakė A.Cipras prieš derybas su Graikijos tarptautiniais skolintojais - Europos Sąjunga, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu.

Graikijos premjero biuro išplatintame pareiškime pažymima, kad „pernelyg didelio pirminio biudžeto pertekliaus atsisakymas, atlyginimų ir pensijų apsauga, staigaus ir neracionalaus elektros kainų šuolio išvengimas yra raktai į tokį susitarimą“.