Taivane penktadienį pirmąja šios salos prezidente moterimi buvo prisaikdinta Tsai Ing-wen (Cai Ing-ven), šalies piliečiams gręžiantis nuo glaudesnių santykių su Kinija politikos.

Santykius su Pekinu skeptiškai vertinanti 59 metų Tsai Ing-wen, kurios triuškinama pergalė sausio mėnesį buvo ženklas, kad baigiasi aštuonerius metus trukęs suartėjimo su Kinija laikotarpis, priesaiką davė prezidento rūmuose Taibėjuje.

Žmonių parama kadencijai baigiančiam prezidentui Ma Ying-jeou (Ma Ing-džiu) smuko, nes rinkėjams ėmė atrodyti, kad jis siekiąs pernelyg šitų santykių su Pekinu, kuris salą tebelaiko savo teritorija.

Demokratinės pažangos partijos (DPP) lyderė Tsai Ing-wen pakėlė dešiniąja ranką ir priešais Taivano nacionalinę vėliavą bei Kinijos Respublikos įkūrėjo Sun Yat-seno (Sun Jat-seno) portretą perskaitė priesaiką.

Kinijos Respublikos vyriausybė 1949 metais persikėlė į Taivaną, kai žemyninėje šalies dalyje įsigalėjo komunistai.

„Suteiks daugiau stabilumo“

Po Tsai Ing-wen prisaikdinimo ceremonijos įvyko iškilmingas renginys priešais prezidentūrą, per kurį atlikėjai pavaizdavo salos istoriją nuo ankstyvųjų čiabuvių laikų iki Nyderlandų ir Japonijos kolonizacijos bei Chiang Kai-shek (Čiang Kai Ši) Kinijos nacionalistų pajėgų atvykimo baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Ceremoniją, kuri buvo transliuojama dideliuose ekranuose prie rūmų, stebėjo kviestiniai svečiai ir džiūgaujančių paprastų žmonių minia.

Po prisaikdinimo naujajai šalies vadovei buvo įteiktas Kinijos Respublikos prezidento antspaudas.

Pasibaigus įgaliojimų perdavimų ceremonijai teisininkės išsilavinimą turinti Tsai Ing-wen palydėjo iš prezidento rūmų Ma Ying-jeou, kuris atsisveikindamas spaudė rankas besišypsantiems administracijos darbuotojams.

„Tsai Ing-wen yra pirmoji prezidento postą užėmusi moteris per Taivano istoriją, todėl noriu tapti šio švento momento liudininke“, – sakė 48 metų mokytoja Chen Su-mei (Čen Su-mei), kuri stebėjo prisaikdinimą dideliame ekrane prie prezidentūros.

„Tikiuosi, kad ji suteiks daugiau stabilumo Taivanui ir atgaivins mūsų ekonomiką. Dedame į ją dideles viltis“, – pridūrė ji.

Inauguracijos iškilmėse dalyvavo apie tūkstantis atlikėjų, per programą „Taivano pasididžiavimas“ pavaizdavusių salos istoriją ir jos kultūros lobius.

Per renginio dalį „Taivano demokratijos žygis“ atlikėjai, vaizduojantys protestuotojus, pasirodė kartu su dainininkais, primindami naujajai vyriausybei, kad ji turi įsiklausyti į visuomenės balsą.

Chorai taip pat atliko himną „Ilha Formosa“ – poetinę odę Taivanui, uždraustą 1979 metais, kai tebevadovavo Gomindano (KMT) vyriausybė, paskelbusi karo padėtį. Sprendimas uždrausti tą kūrinį buvo priimtas dėl ko, kad jis tapo opozicijos grupių himnu.

„Ištikimai sergės taiką“

Per pusvalandžio trukmės inauguracinę kalbą Tsai Ing-wen sakė gerbianti „bendrus pareiškimus ir susitarimus“ tarp Taivano ir žemyninės Kinijos delegacijų istorinį susitikimą 1992 metais, kurį Pekinas laiko visų tolesnių kontaktų ir susitarimų pagrindu.

Vis dėlto prezidentė savo kalboje nepaminėjo „vienos Kinijos“ politikos, o šis žingsnis tikriausiai supykdys Pekiną, nes koncepcija, kad Taivanas yra Kinijos dalis, yra labai svarbi abiejų pusių ryšiams.

„Valdančiosios partijos abipus sąsiaurio turi atidėti į šalį istorijos bagažą ir angažuotis pozityviam dialogui žmonių abiejose (sąsiaurio) pusėse labui“, – sakė Tsai Ing-wen.

Tsai Ing-wen ir jos Demokratinė pažangos partija (DPP) niekada nepalaikė „vienos Kinijos“ koncepcijos, priešingai nei kadenciją baigęs salos lyderis Ma Ying-jeou.

Tsai Ing-wen neparodė, jog ketintų keisti savo poziciją, tačiau leido suprasti, jog Taivanas sieks taikos santykiuose su Kinija, mėgindama paneigti Pekino požiūrį, kad naujoji salos vyriausybė bus nestabilumo šaltinis.

„Santykiai abipus sąsiaurio tapo neatskiriama regioninės taikos ir kolektyvinio saugumo kūrimo dalimi“, – sakė Tsai Ing-wen, kreipdamasi į maždaug 20 tūkst. žmonių minią, kuri jos žodžius palydėdavo garsiais plojimais ir pritarimo šūksniais.

„Šiame procese Taivanas bus ištikimas taikos sergėtojas“, – sakė ji.

Ignoravo inauguraciją

Žemyninės Kinijos valstybiniai žiniasklaidos kanalai ignoravo inauguraciją, o socialiniuose tinkluose buvo blokuojamos paieškos, kuriose kaip raktiniai žodžiai buvo naudojamas naujosios prezidento vardas arba Taivano pavadinimas.

Kinijos nacionalinė televizija nerodė jokių reportažų apie naujosios Taivano vadovės prisaikdinimą. Jokios informacijos apie tai nebuvo ir didžiuosiuose laikraščiuose, tokiuose kaip Komunistų partijos ruporas „People's Daily“.

Praėjus dviem valandoms po ceremonijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ dar nebuvo pranešusi apie šį faktą.

Kinijos socialiniame tinkle „Sina Weibo“ mėginant ieškoti pagal žodžius „Taivanas“ arba „Tsai Ing-wen“, pasirodydavo pranešimas: „Atleiskite, jokių tinkamų įrašų nerasta“.

Pekinas stengėsi perteikti savo kategorišką nusistatymą kitapus Taivano sąsiaurio nuo pat Tsai Ing-wen išrinkimo sausį.

Jis perspėjo nemėginti oficialiai paskelbti nepriklausomybės, o Kinijos kariuomenė šį mėnesį surengė bent trejas jūrinio desanto operacijų pratybas šalie pietryčiuose. Daugelis tuos veiksmus interpretavo kaip grasinimą Tsai Ing-wen nekelti bangų.

„Laikau nepriklausoma šalimi“

Kinijai draugiškos Gomindano (KMT) partijos, kuriai priklauso Ma Ying-jeou, pozicijos pašlijo, kai salos ekonomiką apėmė stagnacija, o pasirašytos sutartys su Pekinu nedavė naudos paprastiems taivaniečiams.

Kinija reiškia suvereno teises į Taivaną, kur Chiang Kai-shek nacionalistai 5-ame dešimtmetyje įkūrė savo vyriausybę, pralaimėję Kinijos pilietinį karą komunistams.

Kinija tvirtina, kad abi šalys galiausiai turėtų vėl susivienyti. Vis dėlto visuomenės apklausos Taivane rodo, kad dauguma salos gyventojų nori taikių santykių su Kinija, bet tik ne jų branginamos demokratinės kultūros sąskaita.

„Ji gali derėtis su Kinija, kol bus laikomasi Taivano suverenumo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 19-metis koledžo studentas Hu Hsiu-chi (Hu Siu-či).

„Aš laikau Taivaną nepriklausoma šalimi“, – pridūrė jis.