„Naujoji Zelandija neprisijungs prie dabartinės sudėties Tarybos, tačiau toliau stebės įvykius, – sakoma Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministro Winstono Peterso (Vinstono Piterso) pareiškime. – Keletas valstybių, ypač iš regiono, jau aktyviai prisidėjo prie Tarybos vaidmens Gazos (Ruožo) klausimu, ir Naujoji Zelandija reikšmingai papildomos naudos prie to nepridėtų.“
Nors daugelis valstybių išreiškė nuogąstavimus, tik nedaugelis šalių, įskaitant Prancūziją, Norvegiją ir Kroatiją, aiškiai atmetė kvietimus.
Skelbiama, kad sprendimą neprisijungti prie Taikos tarybos W. Petersas priėmė kartu su ministru pirmininku Christopheriu Luxonu (Kristoferiu Luksonu) ir jo pavaduotoju Davidu Seymouru (Deividu Seimuru).
Velingtonas visiškai neatmetė D. Trumpo Taikos tarybos idėjos, bet pakartojo savo įsipareigojimą Jungtinėms Tautoms (JT).
„Matome Taikos tarybos vaidmenį Gazos (Ruože), kuris turi būti vykdomas, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos 2803-iojoje rezoliucijoje, – sakė W. Petersas. – Tai nauja institucija, ir mums reikia aiškumo šiuo klausimu, taip pat ir kitais klausimais, susijusiais su jos veiklos sritimi, dabar ir ateityje.“
Praėjusią savaitę Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume D. Trumpas pristatė naująją Taikos tarybą, o scenoje prie jo pasirašyti šios tarptautinių konfliktų sprendimo institucijos chartijos prisijungė 19 šalių lyderiai ir pareigūnai.
Pagrindinės JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę (JK), išreiškė abejonių dėl Taikos tarybos.
Nors Taryba iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti Gazos Ruožo atstatymą, jos chartija, atrodo, neapriboja vaidmens tik šia palestiniečių teritorija. Panašu, kad ji siekia konkuruoti su JT.
Naujausi komentarai