„Taip, numatytas 10-ies metų pereinamasis laikotarpis, tačiau mes nesunkiai galime palyginti, kaip mes diskutuodavome anksčiau. Šalys, kurios turėdavo šiek tiek mažiau negu 2 proc. sakydavo, kad neįmanoma pasiekti 2 proc.“, – antradienį prieš skrydį į Hagą kalbėjo G. Nausėda.

„Tuo tarpu dabar mes atliekame tikrai didžiulį kokybinį šuolį, nes 5 proc. yra visiškai kito lygio gynybos finansavimas, ir esame nusimatę to siekti palaipsniui. Taip kad įtampa, ambicija yra keleriopai didesnė negu būdavo anksčiau ir tai turbūt yra didysis Hagos viršūnių susitikimo rezultatas“, – akcentavo šalies vadovas.

Parama Ukrainai bus įskaičiuota į 5 proc. rodiklį

Tuo metu kalbėdamas apie Ukrainą G. Nausėda pažymėjo, kad pagal naująją finansavimo formulę parama Ukrainai bus įskaičiuota į tuos 5 proc., kuriuos šalys skirs savo gynybai.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota į tą bendrą 5 proc. rodiklį. Taip kad rezultatai tikrai turėtų būti neblogi. Tikiuosi, kad bus pademonstruota ta vienybė, kuri šiandien ypatingai reikalinga“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukrainos klausimu mes matome, kad Ukraina pripažįstama kaip kovojanti dėl mūsų laisvės. Tai yra labai svarbu ir atitinka Lietuvos nuostatas – mes visada pasisakydavome, kad Ukraina yra pirmoji laisvės gynybos linija Europoje“, – tvirtino jis.

Budrys: NATO siekis padidinti gynybos išlaidas per 10 metų yra per ilgas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis.

„Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

Ministro teigimu, NATO valstybių politikai gynybos išlaidų didinimo klausimą mato kaip kažką, ką galima vis nukelti į priekį ir išvengti rimtų sprendimų.

„Mes žinome, kaip politikai galvoja ir elgiasi. (...) Jie galvoja, kad rinkimai vyks, dar kažkas, stumsime, kaip tą skardinę paspirsime į priekį ir nereikės įgyvendinti“, – sakė jis.

Todėl, aiškino K. Budrys, itin svarbus vaidmuo teks NATO kaip organizacijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kurios galėtų disciplinuoti Aljanso nares.

„Kitu atveju, jeigu mes kalbėsime kažkur tai ore apie 5 proc. ir, jeigu dar kažkas tuos 1,5 proc. bandys didinti, o ne tas jau realias gynybos išlaidas, tai mes tiesiog turėsime daug spekuliacijų apie skaičius ir nesuprasime, ką mes papildomai čia esame sukūrę“, – tvirtino jis.

NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.

ELTA pirmena, kad Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai. Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.

Problemų buvo kilę dėl Ispanijos premjero Pedro Sanchezo laikysenos, kai šis sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai nereikės pasiekti 5 proc. BVP tikslo, kaip reikalauja D. Trumpas. Toks pareiškimas sukėlė būgštavimų, kad per antradienį Hagoje prasidedantį dviejų dienų NATO viršūnių susitikimą gali kilti ginčų.

Vis dėlto, NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo.