Rumunijos ūkiuose dirba vis daugiau atvykėlių iš Azijos – ypač šiltnamiuose, kur jie įdarbinami skinti daržovių. Daug jų savo darbo kasdienybę filmuoja ir kelia į „TikTok“.

Tai pigi darbo jėga ir greitas sprendimas užpildyti spragą, paliktą pačių rumunų – vieni emigravo, kiti nebenori dirbti žemės ūkyje dėl pernelyg didelio krūvio.

„Užpernai Rumunijos ūkiuose dirbo 2,7 tūkst. atvykėlių iš ne Europos šalių. Pernai jau 3100, o šiemet jų dar daugiau – 4,3 tūkst. Dauguma atvyksta iš Nepalo, Šri Lankos ir Egipto“, – pasakojo „Pro TV“ žurnalistė Larisa Antal.

Rumunijos laukuose vis daugiau ir afrikiečių – iš Sudano ir Etiopijos. Jie tikina, kad karštį atlaiko lengviau nei rumunai.

Tačiau kai kuriuose ūkiuose darbo jėga iš Azijos ir Afrikos nepasiteisino.

„Ūkių atsiliepimai rodo, kad integracija nelabai sėkminga. Darbininkai nori greitai pereiti prie kitų darbų, taip pat kyla bendravimo ir integracijos bėdų. Pavyzdžiui, sunku hinduistus priversti dirbti pieno ūkyje, nes jie karves laiko šventomis“, – sakė žmogiškųjų išteklių ekspertas Florin Constantin.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Azijiečių ir afrikiečių daugėja ir Vakaruose – šalyse kaip Ispanija ir Italija. Ten jie ima konkuruoti su rumunais, kurie tuose kraštuose vis dar išlieka pagrindinė darbo jėga. Vien Ispanijos žemės ūkyje dirba daugiau nei 44 tūkst. rumunų – vieni prakaitą lieja ūkiuose, kiti – jau jiems vadovauja.

„Turiu apelsinų plantaciją ir dar sklypą, kur auginu melionus, bulves ir paprikas. Taip pat auginu naminius paukščius. Turiu ir pomidorų šiltnamį. Rumunijoje man nepatiko sveikatos priežiūra ir diskriminacija įstaigose. O čia su tavimi niekas nesielgia kitaip dėl to, kad esi užsienietis“, – tikino Ispanijoje gyvenantis rumunas Gheorghe Pavel.

Štai kodėl daugelis rumunų renkasi dirbti svetimuose kraštuose, kaip Ispanijoje, nors kai kurie vietiniai ūkiai Rumunijoje jau giriasi, kad už darbą gali mokėti netgi daugiau, nei siūlo darbdaviai Vakaruose.