NOBELIO CHEMIJOS PREMIJA ATITEKO TRIMS MOKSLININKAMS UŽ KVANTINIŲ TAŠKŲ ATRADIMĄ IR SINTEZĘ

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Visgi šių metų laureatų paskelbimą sukrėtė incidentas – švedų žiniasklaidai kelios valandos prieš oficialų laureatų paskelbimą buvo nutekinti jų vardai.

Masačusetso technologijos universitete dirbantis Prancūzijoje gimęs M. G. Bawendi, Kolumbijos universiteto mokslininkas amerikietis L. E. Brusas bei 78-erių rusas A. Jekimovas, dirbęs Niujorke įsikūrusioje bendrovėje „Nanocrystals Technology“, „pasėjo svarbią nanotechnologijų sėklą“, sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio chemijos premija „skiriama už kvantinių taškų – nanodalelių, tokių mažų, kad jų dydis lemia jų savybes, – atradimą ir vystymą. Šie mažiausi nanotechnologijų komponentai dabar skleidžia šviesą iš televizorių ir LED lempų, be kita ko, jais taip pat gali vadovautis chirurgai, šalindami navikinį audinį“.

Nobelio chemijos premiją skirianti Švedijos karališkoji mokslų akademija trečiadienį atsiprašė už klaidą, dėl kurios švedų žiniasklaidai kelios valandos prieš oficialų laureatų paskelbimą buvo nutekinti jų vardai.

„Tai, žinoma, labai netinkama. Labai apgailestaujame dėl to, kas nutiko“, – spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinis sekretorius Hansas Ellegrenas (Hansas Elegrenas).

Nobelio premijų laureatų nutekinimas yra retas reiškinys. Premijas skiriančios akademijos labai stengiasi, kad laimėtojų vardai būtų slepiami iki pat jų paskelbimo akimirkos.

Kvantiniai taškai pasižymi daugybe įdomių ir neįprastų savybių. Svarbu tai, kad priklausomai nuo jų dydžio jie turi skirtingas spalvas.

„Kietai įmigęs“

62-ejų M. Bawendi žurnalistams sakė, kad prieš sulaukdamas Nobelio komiteto skambučio šios žinios nebuvo girdėjęs.

„Aš nežinojau, mane pažadino Švedijos akademija. Buvau kietai įmigęs“, – sakė jis telefonu per spaudos konferenciją ir pridūrė, kad nesitikėjo skambučio.

Laureatas sakė buvęs „labai nustebęs, meguistas, sukrėstas (...) ir labai pagerbtas“.

80-metis L. Brusas, Kolumbijos universiteto profesorius emeritas, sakė, kad nekėlė telefono ragelio, kai anksti ryte jam paskambino iš Švedijos akademijos.

„Jis skambėjo naktį, bet aš neatsiliepiau, nes iš esmės stengiausi išsimiegoti“, – sakė jis naujienų agentūrai AP. Galiausiai jis prabudęs naujieną išvydo internete.

„To tikrai nesitikėjau, – sakė L. Brusas.

Mokslininkas sakė, kad džiaugiasi, jog jo praktikuojama chemijos sritis sulaukė pripažinimo. Jis sakė, kad pradėdamas dirbti prieš kelis dešimtmečius jis tikėjosi, jog kvantiniai taškai bus praktiškai pritaikyti, pavyzdžiui, kuriant plokščiaekranių televizorių spalvas.

„Daugybė įdomių ir neįprastų savybių“

„Kvantiniai taškai pasižymi daugybe įdomių ir neįprastų savybių. Svarbu tai, kad priklausomai nuo jų dydžio jie turi skirtingas spalvas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Nobelio chemijos premijos komiteto narys Johanas Aqvistas (Johanas Okvistas).

Mokslininkai mano, kad ateityje kvantiniai taškai gali padėti sukurti lanksčią elektroniką, mažyčius jutiklius, plonesnius saulės elementus ir užšifruotą kvantinį ryšį.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.