Norvegija Naujuosius metus pasitiks su naujuoju cukraus mokesčiu. Atrodo, kad ankstesnis Norvegijos valdžios ir verslo susitarimas naudoti mažiau cukraus gaminiuose ir taip prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo patyrė nesėkmę, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.

Ypač tai buvo matoma prieš Helovino šventę, kai, konkuruodami dėl klientų, saldumynų gamintojai ir pardavėjai sukėlė kainų karą. Tai sulaukė didelės žiniasklaidos kritikos, kad verslininkai nesilaiko susitarimo.

Neaišku, ar tai galutinai nulėmė vyriausybės apsisprendimą apmokestinti saldumynus, tačiau jau žinoma, kad saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą. Šio mokesčio taikinyje atsidūrė net ir tie pamėgti saldumynai bei gėrimai, kurių sudėtyje nėra cukraus.

Toks vyriausybės sprendimas neliko be dėmesio. Norvegijos verslininkai grasina imtis atsakomųjų priemonių ir kreiptis į Europos Sąjungą bei apskųsti Norvegiją, kad ši pažeidžia prekybos Europos ekonominėje erdvėje taisykles.

Saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą.

Verslininkai teigia, kad naujasis mokestis nebūtinas, nes žlugdo Norvegijoje įsteigtas darbo vietas, be to, cukraus vartojimas vienam gyventojui šalyje nuo 2000 m. iki dabar nuo 43 kg sumažėjo iki 27 kg per metus, ir vis dar mažėja.

Moterys ir Norvegijoje uždirba mažiau nei vyrai

Norvegijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas šalyje sudarė tik 86 proc. vidutinio vyrų uždarbio. Didžiausi skirtumai buvo tarp asmenų, dirbančių ne visą darbo laiką ir turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Kodėl Norvegijos moterys vis dar uždirba mažiau, nors šalis garsėja lygiateisiškumu? Tai paaiškinama tuo, kad moterys dažniau renkasi mažai apmokamas specialybes, o vyrai tas, kuriose daugiau uždirbama.

Pastaraisiais metais moterų, baigusių aukštąjį mokslą, daugėjo ir tai nulėmė, kad atlyginimų skirtumai tapo mažesni, tačiau išimtimi liko statistikos grupė su aukštesniu išsilavinimu.

Norvegijoje šiuo metu šešis iš dešimties vadovaujamų postų užima vyrai, bet moterys aiškiai dominuoja pardavimų ir paslaugų srityse. Mažiausi atlyginimų skirtumai yra viešajame sektoriuje, o didžiausi – privačiajame.

Centrinis statistikos biuras pažymi, kad neįmanoma paaiškinti visų atlyginimų skirtumo priežasčių vertinant moterų ir vyrų išsilavinimą, specialybę, amžių bei darbo laiką, todėl neatmetama, kad skirtumus lemia kitos priežastys, neįtraukiamos į statistikos duomenis.

Tikimasi didesnių atlyginimų

Norvegijos žiniasklaida praneša, kad šaltiniai Norvegijos banke, apklausus 328 šalies bendroves, kitąmet prognozuoja ekonomikos pažangą ir atlyginimų augimą. Nuo rugpjūčio pastaruosius tris mėnesius stebimas pastovus ekonomikos augimas, todėl ir ateinantį pusmetį laukiama teigiamų pokyčių.

Praėjusio pusmečio rezultatai buvo geresni, nei tikėjosi daugelis bendrovių. Viena iš gerųjų žinių yra ta, kad Norvegijos naftos sektorius stabilizavosi ir jo gamyba nebekrinta. Vienintelis sektorius, keliantis nerimą, išlieka nekilnojamojo turto, kuriame juntamas netikrumas, o su juo susijusios bendrovės yra sumažinusios lūkesčius.

Pastaraisiais mėnesiais Norvegijoje stebimas nekilnojamojo turto kainų mažėjimas, jį ypač pajuto Norvegijos sostinė Oslas.

Taip pat pranešama, kad didėjo ir darbo jėgos poreikis, o augimo tikimasi ir ateinančius tris mėnesius. Kol tikslių statistikos duomenų už šiuos metus dar nėra, verslininkai spėja, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet augo 2,5 proc. Šiek tiek didesnio augimo tikimasi ir ateinančiais metais.

Kritikuojami norvegų apsipirkimo įpročiai

Norvegai vis daugiau pinigų išleidžia kaimyninėje Švedijoje, o pasienio prekyba auga kiekvienais metais. Šiemet Norvegijos verslininkai dėl pasienio prekybos jau skelbia pavojų. Jie teigia, kad riba pasiekta: norvegų prekybos įpročiai Švedijoje mažina darbo vietas pačioje Norvegijoje – jų prarandama tūkstančiais.

Be to, nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir valstybė turėtų imtis kažkokių veiksmų, kad apgintų šalies ūkininkus, maisto prekių gamintojus ir pardavėjus.

Per metus Švedijoje norvegai išleido beveik vieną 1,6 mlrd. eurų – 23 proc. daugiau nei pernai. Daugiausia norvegai iš kaimynų nuperka kiaulienos bei alaus.

Tradiciškai apsipirkimai Švedijos pasienyje suaktyvėja prieš Kalėdas. Šiuos norvegų įpročius kritikuoja tiek šalies žiniasklaida, tiek vyriausybė. Jau pasigirsta įvairių siūlymų, kad pasienio prekyba turi būti pradėta riboti.