NORVEGIJA SAKO ESANTI PASIRENGUSI PRIPAŽINTI PALESTINOS VALSTYBĘ

Norvegija kartu su keliomis kitomis šalimis yra pasirengusi pripažinti palestiniečių valstybę, penktadienį pareiškė norvegų ministras pirmininkas, priimdamas Ispanijos kolegą Pedro Sanchezą (Pedrą Sančesą).

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) žurnalistams sakė, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su „panašiai mąstančiomis šalimis“.

„Norvegija yra pasirengusi pripažinti Palestinos valstybę“, – per bendrą spaudos konferenciją su P. Sanchezu tvirtino J. G. Store.

„Konkretaus tvarkaraščio nenustatėme“, – pridūrė jis.

Lapkritį Norvegijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama būti pasirengusi pripažinti nepriklausomą palestiniečių valstybę.

Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.

Pasak Ispanijos vyriausybės atstovo spaudai, P. Sanchezas, ragindamas pasaulį pripažinti palestiniečių valstybę, šią savaitę lankosi Lenkijoje, Norvegijoje ir Airijoje.

P. Sanchezas bendroje spaudos konferencijoje su J. G. Store pareiškė, kad Ispanija yra „įsipareigojusi pripažinti Palestiną kaip valstybę kuo greičiau, kai tik tam bus tinkamos sąlygos, ir tokiu būdu, kuris gali turėti didžiausią teigiamą poveikį taikos procesui“.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Praėjusią savaitę P. Sanchezas žurnalistams, keliavusiems su juo po Artimuosius Rytus, sakė, kad tikisi, jog tai įvyks iki birželio pabaigos.

J. G. Store penktadienį pareiškė, kad palankiai vertina P. Sanchezo iniciatyvą konsultuotis tarp šalių siekiant „sustiprinti koordinavimą“.

„Artimiausiomis savaitėmis šį koordinavimą sustiprinsime“, – sakė J. G. Store.

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios Ispanijos lyderis ne kartą papiktino Izraelį savo atviromis pastabomis.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 634 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.