Nuo 2021-ųjų valdantis J. G. Store turėtų toliau vadovauti savo Darbo partijos mažumos vyriausybei, remiamai kitų keturių kairiojo sparno partijų.

Rinkimų kampanijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus klausimams, tokiems kaip pragyvenimo išlaidos, sveikatos priežiūra, nelygybė, švietimas ir galimybė panaikinti turto mokestį, kuris sukėlė daug diskusijų ir susiskaldymą.

Tačiau kampaniją veikė ir geopolitika, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Penkių kairiojo sparno partijų blokas laimėjo 87 iš 169 vietų parlamente, užsitikrindamas nedidelę persvarą. Dešiniojo sparno blokas turės 82 vietas, rodo rezultatai, paskelbti suskaičiavus beveik visus balsus.

„Žinojome, kad atotrūkis bus nedidelis; taip ir buvo. Žinojome, kad turėsime stengtis iš visų jėgų, ir stengėmės (...). Mums pavyko“, – pareiškė 65 metų lyderis per rinkimų nakties mitingą, paaiškėjus, kad Darbo partija gavo maždaug 28 proc. balsų ir yra pirmoje vietoje.

Rinkimai buvo rekordiški prieš imigraciją ir pagrindinės srovės politiką nusistačiusiai Pažangos partijai, kuri surinko dvigubai daugiau balsų nei 2021 metais.

Jaunesnių rinkėjų, ypač vyrų, remiama partija, gavusi apie 24 proc. balsų ir aplenkusi buvusios premjerės Ernos Solberg (Ernos Sulberg) Konservatorių partiją, tapo pagrindine opozicine jėga.

Konservatorių partijos gauti 14,6 proc. balsų yra jos prasčiausias rezultatas per 20 metų.

„Šįvakar švęsime geriausią rezultatą per savo istoriją ir mano tikslas yra, kad tai būtų tik pradžia“, – sakė Pažangos partijos lyderė Sylvi Listhaug.

Ji pasveikino J. G. Store su pergale, bet prognozavo, kad ateinantys ketveri metai bus „sunkūs žmonėms ir verslo pasauliui“.