NUO KIRTIMŲ PASAULIO MIŠKUS SAUGO JUOS PERKANTYS SAVANORIAI

Kol pasaulio lyderiai ir žaliosios bangos lozungais išrašytais transparantais nešini žmonės garsiai kalba apie Žemės problemas, Izraelio mokslininkas rado konkretų būdą, kaip suvienyti žmones iš viso pasaulio ir kolektyviai įsigyti bei išsaugoti ties išnykimo riba atsidūrusias gyvojo pasaulio buveines.

Jauni neatperka brandžių

Kiekvieną pastarųjų kelerių metų minutę žmonės sunaikindavo daugiau nei 40 futbolo aikščių dydžio medžiais apsodintų teritorijų. Sudėjus šiuos plotus, kasmet prarandama maždaug Jungtinės Karalystės dydžio planetos žalumos.

Net ir atsodinus šiuos žemės plotus prarandama labai daug, nes kuo brandesnė augmenija sunaikinama, tuo neatpažįstamesni tampa nūdienos miškai. Nauja pasaulinė analizė atskleidė, kad per pastarąjį šimtmetį, miškų naikinimo akistatoje, vidutinis medžio dydis dramatiškai mažėjo. Tai daro didžiulį poveikį miško dinamikai, visuotiniam atšilimui ir tokiam gyvenimui, prie kokio esame pratę.

"Juos (sunaikintus senuosius miškus) iš dalies pakeitė ne miškai ir jauni miškai. Tai turi įtakos biologinei įvairovei, klimato švelninimui ir miškininkystei", – sako mokslininkas Nate'as McDowellas, dirbantis Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinėje laboratorijoje. Jis yra minimos naujosios analizės pagrindinis autorius.

Šiuo metu didžiąją dalį miškų nykimo lemia medienos kirtimas ir žemės plotų naudojimas. Tai kenksminga ir klimato atšilimo atžvilgiu. "Ši tendencija greičiausiai tęsis atšilus klimatui, – priduria N.McDowellas. – Ateities planeta, kurioje yra mažiau didelių, senųjų miškų, labai skirsis nuo to, prie ko mes jau įpratome."

Nežinoma, kas šiems miškams nutiks ateityje, tačiau 21 šios apžvalgos autorius tvirtina, kad besitęsiantis miškų naikinimas ir augančios grėsmės aplinkai, tokios kaip karštis, sausra, gaisrai ir ligos, tik dar labiau sumažins Žemės medžių skaičių.

Ir aš norėjau, kad visi vaikai, prisijungę prie TIME, žinotų, jog nenoriu tik jų pinigų, bet noriu jų sprendimų... Norėjau, kad kiekvienas vaikas žinotų, jog kalbant apie jo ar jos indėlį jis yra toks pat svarbus kaip ir Billo Gateso.

Remiantis daugiau nei 160 ankstesnių tyrimų iš viso pasaulio, naujoje analizėje kruopščiai renkama literatūra, siekiant dokumentuoti duomenis apie miškų augimą, plėtrą, jų marumą.

Išnyksta per naktį

Nuo praėjusio šimtmečio pabaigos palydovų fiksuoti vaizdai ir miškų naikinimo tyrimai atskleidė, kad dramatiškai sumažėjo miškų amžius ir ūgis, smarkiai padidėjus jaunesnių nei 140 metų amžiaus miškų plotui.

Iš tikrųjų analizės autoriai sako, kad šiandienė pasaulinė augalijos biomasė sudaro tik 50 proc. to, kokia ji buvo anksčiau, ir taip yra vien tik dėl žemės paskirties pokyčių.

"Apskritai dėl istorinio (žemės paskirties pokyčio) ir medienos derliaus grynojo poveikio labai sumažėjo miško plotas, pasikeitė demografiniai rodikliai, dėl kurių atsirado jaunesnės, trumpesnės, mažiau įvairios ekosistemos", – tokią išvadą daro tyrimo autoriai.

Mokslininkai jau kurį laiką skelbė įspėjančias žinutes. 2012 m. buvo nustatyta, kad Kalifornija prarado 95 proc. savo raudonmedžių, o Švedijoje stambių medžių tankis sumažėjo daugiau kaip 90 proc.

Nepaisant baimės dėl ekologinio žlugimo, Britų Kolumbijoje, esančioje Kanados vakaruose, medkirčiai vis dar mažina brandžios augmenijos augimą, o tokios istorijos skamba beveik kiekviename pasaulio kampelyje. Vos prieš kelerius metus pasaulis prarado beveik 4 mln. hektarų senųjų augančių atogrąžų miškų, o tai atitinka visos Belgijos dydį.

"Matome, kad šie miškai išnyksta per naktį", – sausio mėnesį žurnalui "Narwhal" sakė miškų ekologė, senuosius miškus saugančios organizacijos "Conservation North" direktorė Michelle Connolly.

"Tai vyksta taip greitai, o šiaurinėje Britų Kolumbijos dalyje liko nedaug brandaus augimo. Tai aplinkos krizė, ne mažiau tragiška nei koralų rifų ir atogrąžų miškų praradimas", – priduria ji.

Nebesulaiko anglies dioksido

Iškirtus senąjį mišką, jo medžiuose sukauptas anglies dioksidas lieka juose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kaip mediena surenkama, anglies dioksidas gali būti išleidžiamas atgal į atmosferą.

Atvira erdvė palengvina ankstyvą mažų augalų, kuriuose klesti anglies dioksidas, įsitvirtinimą. Tačiau senųjų gamtos stulpų praradimas neišvengiamai sumažina bendrą rūšių įvairovę, o tai ne tik visiškai pakeičia ekosistemą – medžių dydžio ir biomasės sumažėjimas sumažina miško anglies kaupimo galimybes.

Nors pasauliniai anglies dioksido išmetimo rodikliai gerėja mažais žingsneliais, medžių nykimo skaičiai auga kur kas sparčiau. Analizės autoriai pripažįsta, kad daugelis medžių rūšių prisitaikė ir migravo reaguodamos į praeities klimato ciklus, tačiau šiandieniai klimato pokyčiai, pasak tyrėjų, yra beprecedenčiai.

Investuoja ir vaikai

Naikinant senuosius miškus nyksta ir retos gyvūnijos rūšys. Izraelietis Uri Shanas, kuris Tel Avivo universitete įgijo zoologijos daktaro laipsnį, pelnė podoktorantūros stipendiją Kolumbijos universitete ir galiausiai prisijungė prie Izraelio Haifos–Oranimo universiteto Biologijos ir aplinkos katedros, dažnai sau užduodavo klausimą: kaip jis ir kiti Žemės gyventojai gali prisidėti prie apčiupiamo, ne tik kalbomis grįsto planetos gelbėjimo?

U.Shanas – ne tik mokslo tyrinėtojas ir dėstytojas, bet ir aplinkosaugos aktyvistas. Jis yra vienas iš aplinkosaugos gynimo organizacijos "Adam Teva V'Din" įkūrėjų, vadovavo kampanijai prieš greitkelį, kuris tapo 6-uoju keliu, ir atliko pagrindinį vaidmenį mūšyje, siekiant apsaugoti Samaro kopą Izraelyje esančio Aravos slėnio pietuose. Ten jis kartu su savo studentais ir Aravos aplinkos tyrimų institutu reguliariai vykdo tyrimus.

"Aštuonerius metus rengėme kampanijas, norėdami išsaugoti kopas nuo komercinio smėlio gavybos, ir mes pralaimėjome. Tada vieną dieną aš nuvedžiau (Izraelio gamtos ir parkų administracijos direktorių (INPA)) Shaul’į Goldsteiną į kopas. Sunkvežimiai jau buvo atvažiavę išgabenti smėlio. Ir netikėtai S.Goldsteinui pasakiau: "Aš nupirksiu smėlį iš rangovo." Jis į mane žiūrėjo taip, lyg būčiau išprotėjęs. Daug vėliau jis man pasakė, kad grįžo į savo kabinetą ir paklausė savęs, kodėl turėčiau pirkti smėlį, kai jis, būdamas INPA direktoriumi, galėtų tai padaryti pats", – pasakoja U.Shanas.

Šiuo metu demokratija nėra tokia, kokia ji buvo anksčiau.

"Jis sumokėjo rangovui, įpareigojo Izraelio Žemės valdžios atstovus sutikti išsaugoti vietą ir ji po truputį tampa gamtos rezervatu. Aš jam pateikiau idėją, o to, ko nepavyko padaryti per aštuonerius metus, jam pavyko įgyvendinti per du mėnesius", – priduria aktyvistas.

"Aš supratau, kad biologinės įvairovės židiniai užima 2,3 proc. pasaulio sausumos ploto ir kad daugiau nei 50 proc. jų yra privačiose rankose. Aš negalėjau išgelbėti visos žemės, todėl sakiau: pradėkime čia", – sako U.Shanas.

Taip atsirado TIME – "This is My Earth" (liet. "Tai yra mano Žemė") – U.Shano žiniomis, pirmoji pasaulyje tarptautinė, demokratinė, savanoriais pagrįsta, sutelktinio finansavimo, ne pelno organizacija, orientuota pirkti žemę, kurioje vyrauja turtinga biologinė įvairovė, tačiau jai kyla rimta išlikimo grėsmė.

U.Shanas svajojo, kad prie organizacijos prisijungti galėtų bet kokio amžiaus žmonės ir net vaikai. "Ir aš norėjau, kad visi vaikai, prisijungę prie TIME, žinotų, jog nenoriu tik jų pinigų, bet noriu jų sprendimų, jų dalyvavimo. Norėjau, kad kiekvienas vaikas žinotų, jog kalbant apie jo ar jos indėlį jis yra toks pat svarbus kaip ir Billo Gateso", – atvirauja mokslininkas.

Norint prisijungti prie organizacijos ir balsuoti, kuri gamtos buveinė turėtų būti išsaugota, reikia sumokėti mažiausiai 1 JAV dolerio metinį mokestį.

Šiandien TIME vienija apie 5 tūkst. narių – tikriausiai pusė jų yra izraeliečiai. Projekte dalyvauja ir kelios saujelės mokyklų. "Šiuo metu demokratija nėra tokia, kokia ji buvo anksčiau. Turime išmokyti vaikus pagrindų, kodėl demokratija yra svarbi ir kaip ji veikia", – priduria U.Shanas.

Vietinių vardu

Asmenys ir organizacijos iš užsienio, norinčios įsigyti žemės jos aplinkai išsaugoti, turi užpildyti išsamias formas ir pasiruošti išsamiems tarptautinių ekspertų mokslinės patariamosios tarybos tikrinimams.

Kasmet TIME svetainėje skelbiami trys projektai, už kuriuos balsuojama. Kiekvienas balsas turi vienodą svorį, nesvarbu, kiek kiekvienas narys prisidėjo. Tada surinkti pinigai proporcingai paskirstomi projektams pagal balsų dalį. Jei mažiau populiariems projektams nepavyksta surinkti pakankamai pinigų žemei pirkti, laukiama, kol bus pasiekta minimali suma, arba pinigai keliauja į daugumos pasirinkto projekto katilą.

Pirmoji kampanija surengta 2016 m. Jos metu surinkta daugiau nei 30 tūkst. JAV dolerių, kurie skirti beveik 66 ha ploto traktui Peru Amazonės El Toro miške, kritiškai nykstančios geltonuodegės vilnotosios beždžionės namuose. Traktas sudaro natūralų biologinį koridorių tarp saugomų teritorijų, leisdamas būtybėms tarp jų keliauti ir mažindamas miško suskaidymą.

2017 m. platformoje surinkta 17 tūkst. JAV dolerių, už kuriuos buvo įsigytas kitas žemės plotas, taip pat Peru Amazonėje. Teritorija buvo alinama nelegalių miško kirtimų ir medžiotojų. Joje gausu įvairių, retų, endeminių (egzistuojančių tik ten) ir pavojų patiriančių paukščių bei žinduolių rūšių, įskaitant kolibrinių paukščių atstovus ir jaguarą.

2018 m. organizacija išleido 30 tūkst. JAV dolerių už penkis akrus Belize – pasaulinės jūrų biologinės įvairovės ekologiniame taške.

Ateities planeta, kurioje yra mažiau didelių, senųjų miškų, labai skirsis nuo to, prie ko mes jau įpratome.

Pernai TIME nusipirko 35 ha žemės Kolumbijos Magdalenos slėnyje. Šiai teritorijai pavojų kelia miškų kirtimas, kuris sudaro sąlygas auginti galvijus. Srityje yra maždaug 20 proc. Kolumbijos paukščių ir daugelio kitų būtybių, tokių kaip kritiškai nykstanti rudoji voratinklinė beždžionė ir Magdalenos upės vėžlys, buveinės.

Šiais metais organizacijos narių prašoma balsuoti dėl dviejų projektų Kenijoje ir vieno – Brazilijoje.

Organizacija pabrėžia, kad žemę perka vietinių žmonių ar organizacijų vardu, remiantis idėja, kad ilgalaikė sėkmė priklauso nuo žmonių, gyvenančių miškuose ir aplink juos, dalyvavimo.

Pavyzdžiui, jau minėto Peru Amazonės El Toro miško atkarpą, padedant TIME, 2016 m. nusipirko du vietos ūkininkai, La Esperanza bendruomenės nariai, glaudžiai bendradarbiaujantys su TIME partneriais, saugančiais gamtą Peru.

Ūkininkai dirba dalyje įsigytos žemės, kurioje jau buvo pašalintas miškas, kartu saugodami visą likusią teritoriją. Apsaugos susitarimas užtikrina, kad daugiau medienos ruoša nebus vykdoma, o vietos gyventojai prižiūrės ir patruliuos žemėje.