Šventė Jungtinėse Valstijose truks ištisą savaitę. 40-ąsias Mėnulio užkariavimo metines švęs ne tik astronautai, bet ir visi amerikiečiai.

Stebėjo šimtai milijonų

Renginius vakar pradėjo prezidentas Barackas Obama. Baltuosiuose rūmuose jis susitiko su misijos "Apollo 11" įgula – pirmaisiais žmonėmis, įgyvendinusiais šimtmečių svajonę ir žengusiais Mėnulio paviršiumi. "Pirmieji pėdsakai Mėnulyje ten bus milijoną metų, – skelbiama NASA interneto svetainėje. – Ten nėra vėjo, kuris juos užpustytų."

"Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai", – 1969 m. liepos 20-ąją išlipęs iš Mėnulyje nusileidusio kosminio aparato pasakė astronautas Neilas Armstrongas. Jo žingsnius per televiziją stebėjo šimtai milijonų žmonių.

"Ak, štai jis, štai koja žengia laiptais. Štai koja stovi ant Mėnulio paviršiaus", – susijaudinęs kalbėjo JAV naujienų pranešėjas Walteris Cronkite'as.

Išbuvo beveik parą

N.Armstrongas su astronautu Edwinu Aldrinu vaikštinėjo aplink erdvėlaivį apie pustrečios valandos, tyrinėdami nusileidimo vietą. Mėnulio gruntas misijos vadui atrodė panašus į susmulkintas medžio anglis. "Galiu laisvai pasemti jo savo batu", – sakė jis.

Gremėzdiškus skafandrus vilkintys N.Armstrongas ir E.Aldrinas judėjo grakščiais lėtais šuoliukais, pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus silpnesnė negu Žemės. Mėnulyje išsilaipinę astronautai fotografavo, rinko uolienų ir grunto mėginius, taip pat išdėliojo mokslinius prietaisus.

Jie taip pat įsmeigė JAV vėliavą ir pritvirtino plokštelę su užrašu: "Čia žmonės iš Žemės planetos pirmą kartą žengė Mėnulio paviršiumi. Atėjome su taika visos žmonijos vardu."

Žemės palydovo paviršiuje iš viso praleidęs 21.36 valandos "Eagle" pakilo ir susijungė su aplink Mėnulį skriejančiu komandiniu moduliu, kuriame buvo likęs astronautas Michaelas Collinsas.

Neužtenka finansavimo

Tačiau svajonės, kad vieną dieną visi mes galėsime skristi į žvaigždes, buvo šiurkščiai nuleistos ant žemės. Dabar ambicingais planais iki 2020 m. pagal programą "Constellation" vėl nusiųsti JAV astronautus į Mėnulį ir įsteigti Žemės palydove žmonių gyvenamas bazes tolesniems kosmoso tyrimams ir skrydžiams į Marsą vis labiau abejojama. Pokyčius lėmė krizė ir menkas finansavimas, nors programos neatsisakoma. Lemiamą žodį tars projekto "Constellation" ekspertų komisija, kuriai vadovauja buvęs "Lockheed Martin" vadovas Normanas Augustine'as.

"Su kai kuriomis išimtimis turime technologijų ar žinių tam, kad galėtume skristi į Marsą, jei norėtume, – neseniai sakė N.Augustine'as. – Galėtume Mėnulyje pastatyti teleskopą, jei norėtume. Viskas priklauso nuo to, ką galime sau leisti."

Šiuo metu JAV astronautai dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, vakar ten sugedo sanitarinis mazgas.