R. Jettenas vos 29 668 balsais nugalėjo antiislamišką lyderį Geertą Wildersą (Gertą Vildersą), pranešė taryba.

„Manau, kad dabar parodėme likusiai Europai ir pasauliui, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite su teigiama žinute savo šaliai“, – praėjusį penktadienį R. Jettenas sakė naujienų agentūrai AFP.

Prieš perimdamas penktos pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikos vairą, R. Jettenas pirmiausia turi suformuoti koaliciją – šis procesas gali užtrukti ištisus mėnesius.

Pagal Nyderlandų politinę sistemą nė viena partija negauna pakankamai vietų 150 narių parlamente, kad galėtų valdyti viena, todėl kompromisas ir derybos yra labai svarbu.

Rinkimų tarybos teigimu, R. Jetteno centristinė partija D66 laimėjo 26 vietas – tai mažiausias kada nors rinkimų nugalėtojo surinktas mandatų skaičius. G. Wilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų PVV taip pat turi 26 vietas.

Iš viso parlamente vietas laimėjo 15 partijų, įskaitant gyvūnų teisių gynimo partiją ir grupę, atstovaujančią vyresnių nei 50 metų žmonių interesams.

Nors G. Wildersas, palyginti su netikėta pergale 2023 metų rinkimuose, prarado 11 vietų, kraštutinių dešiniųjų pozicijos Nyderlanduose išliko stiprios.

Kraštutinių dešiniųjų Demokratijos forumas išaugo nuo trijų vietų iki septynių, o kraštutinių dešiniųjų partija JA21 gavo devynias vietas, nors 2023-iųjų rinkimuose gavo tik vieną mandatą.

Laukia sudėtingos derybos

R. Jettenas pirmenybę teikia keturių partijų koalicijai, vienijančiai politines jėgas iš viso politinio spektro.

Jis nori dirbti su centro dešiniųjų CDA (18 vietų), dešiniųjų liberalų VVD (22 vietos) ir kairiųjų Žaliųjų/Darbo frakcija (20 vietų).

Tai suteiktų jam patogią 86 vietų daugumą, tačiau VVD lyderė Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez) atmetė galimybę sudaryti koaliciją su Žaliųjų/Darbo frakcija.

Ji pirmenybę teikia dešiniųjų koalicijai su CDA, JA21 ir R. Jetteno D66. Tokia koalicija turėtų lygiai 75 vietas, todėl ji gali būti nestabili.

Kita galimybė – mažumos koalicija, tačiau R. Jettenas pabrėžė, kad tokiam variantui pirmenybės neteiktų.

Šiuos skirtumus bando įveikti vadinamasis „žvalgas“, kurio užduotis – išsiaiškinti, kurios partijos yra pasirengusios bendradarbiauti.

R. Jettenas deryboms vadovauti paskyrė nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovą Wouterį Koolmeesą (Vauterį Kolmesą). Tikimasi, kad jis antradienį pateiks ataskaitą apie savo pažangą.

G. Wildersas nenoriai pripažino pralaimėjimą, pasveikino R. Jetteną, bet socialiniuose tinkluose taip pat pasidalijo nepagrįstais kaltinimais dėl balsavimo pažeidimų.

Jis pasisiūlė prisijungti prie koalicijos, tačiau visos pagrindinės partijos atmetė galimybę su juo bendradarbiauti dar prieš rinkimus.

G. Wilderso sprendimas išvesti savo PVV partiją iš valdančiosios koalicijos jam skundžiantis, kad siekiant įgyvendinti „griežčiausią imigracijos politiką“ pažanga per lėta, išprovokavo pirmalaikius rinkimus.