Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį atmetė „absurdiškus“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO turi „imperinių ambicijų“.

Baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride, O. Scholzas tvirtino, kad Vakarų karinis aljansas „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, kad būtent V. Putinas „imperializmą pavertė savo politikos tikslu“.

Trečiadienį V. Putinas užsipuolė NATO, Aljansui dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą pavadinus Maskvą „didžiausia ir tiesiogine grėsme“.

„NATO šalių lyderiai trokšta... parodyti savo pranašumą, imperines ambicijas“, – pareiškė jis.

Karas Ukrainoje taip pat paskatino NATO pradėti didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką.

Be to, Maskvos invazija paskatino Suomiją ir Švediją pateikti paraiškas dėl prisijungimo prie Aljanso. Prisijungus šioms Šiaurės šalims, daugiau nei dvigubai pailgės bendra NATO siena su Rusija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra „pasirengęs visiems galimiems atvejams“, jei Maskva kažkaip reaguotų į Suomijos ir Švedijos prisijungimą.

„Esame pasirengę apsaugoti visas sąjungininkes ir, žinoma, Suomiją bei Švediją“, – sakė jis.

NATO šalys skyrė Ukrainai milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos agresiją.

J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas yra įsipareigojęs „užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip nepriklausoma suvereni valstybė Europoje“.

„Prezidento V. Putino brutalus karas prieš Ukrainą yra visiškai nepriimtinas. Dėl jo žūsta ir nukenčia daug Ukrainos žmonių, tačiau jis taip pat turi pasekmių visam pasauliui“, – kalbėjo jis.

„Prezidentas Putinas turėtų išvesti savo pajėgas ir nedelsiant nutraukti šį karą, nustodamas pulti demokratinę suverenią valstybę ir kelti tiek daug kančių Ukrainoje“, – pridūrė NATO vadovas.