Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, jo koalicijai po sunkių derybų, dėl kurių vos nesugriuvo vyriausybė, pasiekus susitarimą dėl 2025 metų biudžeto, pareiškė, kad Vokietija turi būti stabilumo ramstis Europoje.

„Šiais laikais neturime nusigręžti nuo pasaulio, neturime užsisklęsti savyje“, – sakė jis.

Vokiečių ekonomikos ministras savo ruožtu perspėjo, kad laukia neramūs laikai, artėjant antrajam parlamento rinkimų turui Prancūzijoje ir prezidento rinkimams Jungtinėse Valstijose.

Penktadienį Vokietijos vyriausybė susitarė dėl 2025 metų biudžeto ir ekonomikos skatinimo priemonių paketo, taip užbaigdama ilgus mėnesius trukusius ginčus, dėl kurių galėjo žlugti O. Scholzo centro kairiųjų koalicija.

Socialdemokratas O. Scholzas ir Laisvoji demokratų partijos (FDP) bei žaliųjų lyderiai dėl biudžeto susitarė anksti penktadienį po ilgų derybų, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa, remdamasi partijos šaltiniais.

Tikimasi, kad vėliau penktadienį spaudos konferencijoje lyderiai pateiks detalių.

Po 2021 metų federalinių rinkimų O. Scholzas pakeitė ilgametę konservatyviosios pakraipos kanclerę Angelą Merkel ir ėmė vadovauti koalicijai, kuri remiasi programa, grindžiama modernizavimu tokiose srityse kaip klimato apsauga, infrastruktūra ir moksliniai tyrimai.

2021 m. gruodį Vokietijos koalicinė vyriausybė susitarė dėl neįprasto manevro – pasiskolinti ir nepanaudoti 60 mlrd. Eur, skirti kovai su pandemijos padariniais, buvo perkelti į vadinamąjį klimato ir transformacijos fondą (KTF).

Siekdama surasti lėšų, administracija apėjo taisykles, ribojančias valstybės skolinimąsi, susitarusi pasiskolinti ir nepanaudoti 60 mlrd. eurų, skirtų priemonėms, kuriomis siekta sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį.

Tačiau 2023 metais lapkritį Konstitucinis Teismas šį manevrą pripažino neteisėtu, todėl vyriausybė suskubo mažinti išlaidas įvairiose srityse.

Šis spaudimas sukėlė nesutarimų tarp socialdemokratų ir finansiškai konservatyvių FDP bei aplinkosaugininkų žaliųjų. Pastarieji ragino parlamentą sustabdyti vadinamojo „skolos stabdžio“ taikymą ir leisti skubiai skolintis daugiau lėšų, be kita ko, siekiant toliau remti Ukrainą kare su Rusija ir stiprinti Vokietijos ginkluotąsias pajėgas.

Nesutarimai paskatino spėliones, kad jau ir taip nepopuliari vyriausybė gali žlugti ir bus surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose Vokietija, kaip ir kelios kitos Europos šalys, galėtų pasukti labiau į politinio spektro dešinę.