Išdidus jaunasis tėvelis Romanas Abramovičius savo naujagimio visuomenei dar neparodė. Bet britų savaitraštis "News of the World" išsiaiškino ypatingą šeštojo oligarcho vaiko vardo kilmę – ji sietina ir su Lietuva.

100 puslapių byla Vilniuje

Vieno turtingiausių Rusijos žmonių sūnus Aaronas Alexanderis gimė Los Andžele (JAV) gruodžio 3 d. Jį pagimdė R.Abramovičiaus draugė buvęs modelis Darija Žukova. Kodėl oligarchas pavadino naujagimį Aaronu, pradėjo aiškėti, kai "News of the World" atsivertė KGB bylą, rastą Vilniaus pakraštyje esančiame archyve.

100 puslapių storio Abramovičių byla piešia tragišką milijardieriaus tėvo, dėdžių ir senelių likimą, sovietams okupavus Lietuvą.

Arkadijus – tokiu vardu iki šiol buvo R.Abramovičiaus tėvas. Tuo vardu pavadintas ir oligarcho vyriausiasis sūnus. Tačiau KGB dokumentai atskleidžia kitą istoriją.

Išties R.Abramovičiaus tėvo tikrasis vardas – Aaronas, kuris jam buvo duotas dar Lietuvoje. Tačiau sovietai šeimą ištrėmė į poliarinį ratą, kur jai teko išgyventi kraupias akimirkas. Vėliau Abramovičiai taip ir liko Rusijoje, susitrumpino pavardę (Abramovič) ir susirusino vardus. Pavyzdžiui, R.Abramovičiaus močiutė iš Taubės tapo Tatjana.

Dideli liaudies priešai

1941 m. birželio14 d. mažasis Aaronas su savo šeima buvo su ginklu išvaryti iš savo namų Tauragėje į vietos geležinkelio stotį. Jie buvo tarp 16 246 žmonių, kuriuos sovietų valdžia ištrėmė iš Lietuvos.

Aarono tėvas, R.Abramovičiaus senelis Nachmanas (tuomet 54 metų) buvo atskirtas nuo šeimos ir įsodintas į atskirus vyrų vagonus. Šeima daugiau jo taip ir nematė. KGB byloje yra laiškas, kurį jis parašė žmonai Taubei ir papirkęs sargybinį tikėjosi jį perduoti.

"Vagonai pilni mūsų pažįstamų, – rašoma laiške. – Prašau, atrašyk ir pasakyk, kas iš mūsų giminių taip pat ištremti. Aš nesuvokiamai pasiilgau jūsų visų. Bučiuoju tave... Bučiuoju jus visus."

Kažkur prie Maskvos vagonai buvo perkabinti ir Nachmanas tęsė kelionė į Sibirą. Likusi šeimos dalis buvo nuvežta į Syktyvkarą.

Nachmaną komunistai įvardijo kaip didelį kapitalistą ir išnaudotoją. Mat jis turėjo tris didelius namus, vienas kurių buvo pastatytas iš akmens.

"Jis turėjo viešbutį ir svetainę, kurie duodavo 10 tūkst. rublių pelno. Tai buvo nacionalizuota. Taip pat aš patvirtinu, kad jam priklausė 26 ha žemės, kurią apdirbdavo samdiniai", – rašoma KGB agento ataskaitoje.

Dokumente taip pat tvirtinama, kad Nachmanas kupinas antisovietinių nuotaikų, taip pat priduriama, jog 4 metų Aaronas, du jo broliai (12 ir 9 metų) irgi yra "socialiai pavojingi ir turi būti deportuoti iš Lietuvos."

Badas žiūrėjo į akis

Be tėvo likusiems Abramovičiams amžino įšalo žemėje buvo ypač sunku.

"Jie badavo, maitinosi tik uogomis, – pasakojo šeimos draugė 72 metų Olga Čeremisina. – Taubė dirbo bet kokį darbą, kurį tik galėjo surasti. Ji siuvo apatinius drabužius. Vienas jos klientas padėjo jai susirasti darbą darbininkų valgykloje."

"Kad pamaitintų vaikus, ji vogė maistą iš valgyklos. Mėsos gabaliukus ji pasidėdavo ant krūtinės ir taip pereidavo per apsaugą. Taip ji užaugino savo sūnus", – pridūrė O.Čeremisina.

Kur dingo tėvas, Aaronas neturėjo nė menkiausio supratimo. Taubė baiminosi, kad jis buvo sušaudytas kaip "liaudies priešas".

Senukas iš Ukmergės

Iš tiesų Nachmanas buvo pasodintas į Sibiro gulagą, kur temperatūra žiemą nukrinta iki minus 50 laipsnių.

"Labai gerai atsimenu senuką Abramovičių iš Tauragės, kuris buvo viešbučio savininkas, – teigiama kitoje byloje užfiksuotose Juozo Bataičio atsiminimuose. – Jis miegojo šalia manęs ir atrodė labai susenęs bei ligotas. Dažnai dalijausi su juo maistu. Jis atsidėkodamas man bučiuodavo kaktą."

J.Bataičio teigimu, Nachmanas jam net buvo pažadėjęs padovanoti ūkį, kai jie grįš į Lietuvą.

"Bet jam neilgai reikėjo mano pagalbos, nes 1942 m. rugpjūčio pabaigoje jis nukrito nuo žemes vežančio traktoriaus priekabos iš maždaug 3 m aukščio ir numirė."

Liko našlaitis

Likusi Abramovičių šeima laisvę atgavo tik tuomet, kai vaikai išaugo. Pirmasis Syktyvkarą paliko Aaronas. Rusijos pietuose Saratove jis sutiko savo būsimą žmoną Iriną. Ten jie abu studijavo.

"Jie buvo labai graži pora. Bet Romano tėvas buvo tikras kazanova, savo šypsena galėjo apžavėti kiekvieną moterį. Būtent todėl Irina grįžo į Saratovą gimdyti Romano", – pasakojo šeimos draugė O.Čeremisina.

Po metų Irina vėl tapo nėščia, bet po nesėkmingo aborto ji mirė. Močiutė Taubė augino Romaną. Apie 1970-uosius dar viena tragedija sudrebino Abramovičių šeimą. Statybose žuvo Aaronas ir paliko keturmetį Romaną visišką našlaitį. Jį išaugino dėdės.

Paskutinis įrašas Abramovičių šeimos KGB byloje padarytas 1988 m. Rašoma, kad šeima buvo reabilituota. Tuomet močiutė Taubė jau buvo mirusi, o R.Abramovičius pradėjo verslininko karjerą.