„Bažnyčia yra šventa, bet ją sudaro nusidėjėliai“, - popiežiaus Benedikto XVI homiliją cituoja istorikas Martinas Dumontas.

Dabartiniais laikais dvasininkų seksualinė prievarta prieš nepilnamečius ir vienuoles laikoma sunkiausiu nusikaltimu, su kuriuo susiduria Katalikų bažnyčia, nepaisant pastangų, kurias dėjo popiežius Pranciškus. Jo mirtis praėjusį mėnesį vėl sutelkė pasaulio dėmesį į senąją instituciją.

Velionis pontifikas argentinietis, sekdamas savo pirmtako vokiečio Benedikto pėdomis, pasisakė ir prieš kitas ištvirkavimo formas, ypač finansinius nusikaltimus.

Kardinolas Angelo Becciu, nors ir ne vienintelis, 2023 m. nuteistas dėl didelio masto sukčiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo, yra asmuo, simbolizuojantis Vatikano pastangas apsišluoti namus. Aukščiausio rango dvasininkas, kada nors nuteistas Vatikano baudžiamojo teismo, buvęs Pranciškaus patarėjas padavė apeliaciją. Tačiau daugeliui jis įkūnija parsidavėliškumo ir korupcijos nuodėmes, šimtmečius kamavusias Bažnyčią valdančią Romos Kuriją, kai perpildytas iždas dažnai būdavo nekontroliuojamas. Kilus ginčui, ar Pranciškus uždraudė jam dalyvauti konklavoje, šią savaitę A. Becciu sutiko nedalyvauti.

Kad ir kas bus išrinktas popiežiumi per kitą savaitę prasidėsiantį slaptą balsavimą, dar daug ką reikės padaryti. Susidūręs su pasipriešinimu, naujasis popiežius galėtų prisiminti Pranciškaus žodžius, kad reformuoti Kuriją yra tas pats, kas „dantų šepetėliu valyti Egipto sfinksą“.

Vestuvių orgija

Ambicijos, pinigai ir net žmogžudystės įaustos į tamsią Vatikano istoriją. Nuo pat savo atsiradimo prieš 2000 metų Romos bažnyčia išgyveno „kai kuriuos tikrai skandalingus laikotarpius, kalbant apie moralę“, naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo pageidavęs aukštas prelatas. Tų skandalų buvo tiek daug, kad visų neįmanoma paminėti.

Vatikanas yra Šventojo Sosto valdomas miestas-valstybė, įsikūręs pačioje Italijos sostinės, kurios kalvos tyliai liudija pačius dekadentiškiausius per amžius papročius, širdyje. Vatikano galva yra popiežius, Šv. Petro įpėdinis. Mažiausią pasaulyje valstybę sudaro Kurija (Bažnyčios vyriausybė) ir daugybė departamentų, institutų ir muziejų, tikintieji ir pasauliečiai bei Šveicarijos gvardija, atsakinga už suverenaus pontifiko ir jo teritorijos saugumą.

Tai taip pat ir paprastų žmonių, gerų ir blogų, bendruomenė. Popiežius yra dvasinis 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovas, tačiau jis ir jo žemiškieji legionai nėra neklystantys.

Teigiama, kad X a. popiežius Jonas XII Laterano rūmus Romoje pavertė haremu. Po penkių šimtmečių popiežius Borgia – Aleksandras VI – per savo dukters vestuves surengė orgiją.

„Renesanso epochos popiežiai nebuvo sektini pavyzdžiai. Visų pirma jie buvo kariai, žmonės, gynę teritoriją“, - aiškino prelatas.

Medici, Pamphili, Borgia dinastijų popiežiai buvo nepaprastai turtingi, suteikdavę savo artimiesiems garbingus postus ir didžiulius dvarus. Pasak prelato, nepotizmas buvo vienas iš to meto Bažnyčios vėžių, o pontifikai prisimenami kaip „popiežiai-karaliai“.

„Pirmas dalykas, kurį popiežius padarydavo atėjęs į valdžią, buvo praturtinti savo šeimą ir nuskurdinti kitus, kai jų nenužudydavo“, - sakė prelatas.

Po kelių šimtmečių pinigai vėl buvo didelio skandalo, kilusio dėl „Banco Ambrosiano“, kurio didžioji dalis priklausė Religijos darbų institutui (IOR), arba Vatikano bankui, priežastis. Bankas žlugo 1982 m. dėl kaltinimų mafijos pinigų plovimu, o jo direktorius Roberto Calvi tais pačiais metais buvo rastas pasikoręs po Londono Blackfriars tiltu.

Liūdna lemtis ištiko ir Šveicarijos gvardijos vadą Aloisą Estermanną. 1998 m. vienas iš jo vyrų nušovė jį ir jo žmoną jų bute Vatikane ir pats nusižudė. Beviltiškas patyčias patiriančio kareivio poelgis? Užsienio šnipų tarnybos klaida? Neištikimybės drama? Paslaptis liko neatskleista.

Pasak religijos istoriko M. Dumonto, praėjusių laikų popiežių ir Kurijų paklydimai prieštaravo „reikliam“ Bažnyčios moraliniam mokymui, dėl to kai kurie buvo „išstumti“. Kartais padariniai būdavo radikalūs. Reformatorius Martinas Lutheris, pasmerkęs indulgencijas pardavinėjusią Bažnyčią kaip „Babiloną“,  inicijavo schizmą su Roma, davusią pradžią protestantų reformacijai.