Oro tarša, daugiausiai iš anglimis kūrenamų jėgainių, 2012 metais visuomenei kainavo iki 189 mlrd. eurų (652,6 mlrd. litų), o ši suma prilygsta Suomijos bendrajam vidaus produktui, sakoma antradienį paskelbtoje Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitoje.

Ši agentūra vykdo tyrimus, turinčius padėti priimti sprendimus Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojams, kurie iš naujo svarsto praeitais metais Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus sugriežtinti oro kokybę reglamentuojančius teisės aktus.

EEA išanalizavo aplinkos taršos poveikį įvairioms sritims – pradedant pramone ir baigiant išlaidomis sveikatos apsaugai, taip pat prarastomis darbo dienomis, žala pastatams, neigiamu poveikiu žemės ūkio našumui ir kita. Agentūra nustatė, kad 2012 metais šis poveikis Bendrijai kainavo bent 59 mlrd. eurų (203,7 mlrd. litų) ir galbūt siekė 189 mlrd. eurų.

Didelis atotrūkis tarp mažiausios ir didžiausios sumos atspindi įvairius kainos skaičiavimo metodus, tačiau jis apytikriai atitinka vertinimus, atliktus 2008–2012 metų finansavimo laikotarpio pradžioje, kai buvo nustatyta, kad 2008-aisiais oro tarša Europos Sąjungai atsiėjo 79–251 mlrd. eurų (272,7–866,7 mlrd. litų).

Šie nuostoliai buvo patirti tuo metu, kai dėl sugriežtintų ES teisės aktų ir ekonominio nuosmukio sumažėjo išmetalų apimtys, įskaitant atmosferos taršą anglies dioksidu, azoto ir sieros oksidais bei kietosiomis dalelėmis, bet tyrėjai sako, kad bus sunku išlaikyti taršos mažinimo tendencijas ekonomikos augimo laikais.

Tarp 30 didžiausių Europos oro teršėjų, darančių didžiausią žalą, buvo įvardytos 26 elektrinės, daugiausia kūrenamos akmens anglimis – Vokietijoje ir Rytų Europoje.